Vertindami ankstų antradienio rytą įvykusią nelaimę Kėdainiuose, kuomet sugriuvo dalis į miestą vedančio tilto, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai teigia, jog seniai buvo žinoma apie apverktiną Lietuvos infrastruktūros būklę, tačiau veikti būdavo atsisakoma. Tuo tarpu Kėdainių meras tvirtina, jog Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) apie avarinės būklės tiltą žinojo ir dar pernai buvo įsipareigojusi jį sutvarkyti.

Socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, tokios nelaimės buvo galima išvengti – apie problematišką kelių dangą valdantiesiems buvo primenama prieš pusantrų metų, tačiau jų dėmesys krypo kitur.

„2021 m. rudenį mūsų frakcijos Seime nariai teikė pasiūlymą padidinti skiriamų lėšų sumą Susisiekimo ministerijai, kad būtų užtikrinta tvari Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP). Jau tada buvo akivaizdu, jog Lietuvos infrastruktūra pasiekė tokį lygį, jog nelaimė galėjo nutikti bet kada. Galime tik pasidžiaugti, jog niekas nenukentėjo, bet nesiimant reikiamų priemonių kita tragedija gali būti daug skausmingesnė“, - sako V. Blinkevičiūtė.

Anot jos, kaip tik rytoj Vyriausybė ketina tvirtinti trimetę KPPP, o joje, lyginant su 2022 m., šiemet numatyta tokia pati suma, 2024 ir 2025 m. – netgi mažesnė.

„Galbūt valdančiuosius tik tokie įvykiai gali priversti atsikvošėti ir pagaliau imti rimtai žiūrėti į avarinės būklės infrastruktūrą. Lietuvoje yra net 73 blogos būklės tiltai ir viadukai, o finansavimas kelių priežiūrai ir toliau mažinamas. Viliuosi, jog bus praregėta ir situaciją Vyriausybė ims vertinti adekvačiai“, - teigia V. Blinkevičiūtė.

Tuo tarpu Kėdainių meras Valentinas Tamulis pabrėžia, jog LAKD apie avarinės būklės tiltą buvo informuota ir, pagal pasirašytus sutartinius įsipareigojimus, tiltą turėjo sutvarkyti praėjusiais metais.

„2020 m. gruodžio 3 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kelių direkcija, pagal kurią ji turėjo praeitais metais tą tiltą sutvarkyti. Jeigu būtų laikomasi sutartinių įsipareigojimų, šiandienos įvykiai nebūtų nutikę.

Negana to, praėjusiais metais dukart buvo rašomi raštai dėl avarinės tilto būklės. Po paskutinio rašto rugsėjo 7 d., buvo apribotas eismas transporto priemonėms virš 20 tonų, kad krovininiai vilkikai tiltu negalėtų važiuoti, buvo sudėti atitvarai, kurių dalis šiandien ir nukrito į upę. Jei Kelių direkcija būtų dirbusi savo darbą, ši nelaimė nebūtų nutikusi“, - akcentuoja V. Tamulis.

2022 metų duomenimis, trečdalio šalies kelių būklė yra bloga ir neatitinka keliamų reikalavimų. Be to, šalyje yra net 73 blogos būklės tiltai ir viadukai. Net 62 procentai vietinės reikšmės kelių Lietuvoje vis dar yra žvyrkeliai.