2019-ųjų duomenimis, penki didieji prekybos tinklai mūsų šalyje valdė 736 parduotuves. Tai – milžiniška galia rinkoje. Dėl tokios koncentracijos netinklinėms mažoms parduotuvėms, smulkiems šeimos verslams mūsų rinkoje – vis mažiau vietos.

Didžiuosiuose pasaulio miestuose matant nedideles, jaukias parduotuves šalia prekybos milžinų dažnam lietuviui kyla mintis: kaip tai įmanoma? Kaip jiems pavyksta užtikrinti tokį smulkiųjų ir stambiųjų sambūvį greta?

Stambiesiems prekybos tinklams agresyviai plečiantis, daugelis pasaulio šalių taiko specialias priemones ir strategijas siekdamos ginti smulkiojo verslo interesus ir išlaikyti jo sukuriamas darbo vietas.

Nors Lietuvoje ši problema niekam nerūpėjo ilgus dešimtmečius – ir todėl šiandien jos neįmanoma išspręsti vienu mostelėjimu, – vis dėlto, socialdemokratų įsitikinimu, ją spręsti būtina nedelsiant. Ir pradėti jie siūlo nuo nesudėtingų, bet apgalvotų žingsnių.

Seimo nario G. Palucko ir jo frakcijos kolegų socialdemokratų L. Jonausko, L. Jonaičio, O. Leiputės ir V. Targamadzės iniciatyva Seime įregistruota idėja: plėsti savarankiškąsias vietos savivaldos funkcijas. Pagal siūlomą pataisą parduotuvės galėtų dirbti 76 „sumines“ valandas per savaitę, o konkretus grafikas būtų nustatomas savivaldybių tarybų sprendimu.

Iš esmės siūlome išplėsti savarankiškąsias vietos savivaldos funkcijas, perduodant savivaldybių taryboms galimybę licencijuoti nespecializuotų prekybos vietų, kuriose prekiaujama maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, darbo laiką.

Visų savivaldybėje veikiančių prekybos vietų darbo laikas būtų vienodas, t. y. jos dirbtų vienodu darbo laiku, vienodomis valandomis, nepriklausomai nuo to, kokiam tinklui jos priklauso (ar nepriklauso).

„Iš esmės siūlome išplėsti savarankiškąsias vietos savivaldos funkcijas, perduodant savivaldybių taryboms galimybę licencijuoti nespecializuotų prekybos vietų, kuriose prekiaujama maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, darbo laiką“, – paaiškina G. Paluckas.

Tikimasi, kad tokia tvarka paskatintų mažųjų prekybos vietų atsiradimą, išgyvenimą arba plėtrą.

Šiuo metu nespecializuotų prekybos vietų, kuriose prekiaujama maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, darbo laikas nelicencijuojamas.

Panašus darbo laiko reguliavimas (nustatant parduotuvių darbo valandų per savaitę skaičių) egzistuoja ir kitose ES valstybėse narėse, kaip antai Austrijoje, Ispanijoje.

120 kv. m. – kodėl būtent tokio ploto ir didesnių prekybos vietų darbo laiką siūloma licencijuoti? „Ši riba pasirinkta dėl to, kad parduotuvės, kurių plotas viršija šį dydį, priklauso didelę rinkos galią turinčioms mažmenine maisto produktų, gėrimų, tabako gaminių prekyba užsiimančioms įmonėms, kurių šiuo metu Lietuvoje yra penkios“, – savo sumanymą paaiškina Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas.

Didieji prekybos centrai, seniai virtę „laisvalaikio ir pramogų centrais“, sutraukia gausius vartotojų srautus, ištuštindami miestų gatves. Socialdemokratai numato, kad siūloma parduotuvių darbo laiko pertvarka prisidėtų prie senamiesčių ir kitų viešųjų erdvių pagyvėjimo, kai į jas sugrįžtų nuo vartojimo atsilaisvinę gyventojai.

Pagalvota ir apie kurorto statusą turinčias savivaldybes: taryboms nutarus, vasaros laikotarpiu prekybos vietų darbo suminis laikas galėtų būti didinamas iki 112 valandų per savaitę.