Yra daug liaudies išminties posakių apie tai, kad tikrasis veidas atsiskleidžia tik po kauke ar apie tai, kad norint pažinti žmogų, reikia patalpinti jį į ekstremalią situaciją. Panašu, kad liaudies išmintis yra nenuginčijama ir valdžios sprendimai karantino akivaizdoje atskleidė tikrąjį „profesionalų“ veidą. Svarbu yra tai, kad kaip tvarkysimės šios situacijos akivaizdoje, taip atrodysime ir kitos Covid viruso bangos ar kitos ekstremalios situacijos fone. O panašu, kad tokių situacijų tik daugės ir ši pakankamai lengva Lietuvai pamoka turėtų būti išmokta, išnagrinėta, įvertinta ir vėl išmokta. Kad kiekvienas valdininkas prikeltas iš miegų žinotų, kokias priemones ir kas turi taikyti vienokiu ar kitokiu atveju. Ir kad neliktų mūsuose tokių biurokratų, kurie nežino kaip dega padangos ir ar reikia nešioti kaukes pandemijos metu ar palaukti.
Besikartojančios ekstremalios situacijos pastaruoju metu parodė, kad mūsų valdžia nėra pasiruošusi tinkamai reaguoti nei į lokalias stichijas, nei į pandeminius atvejus. Keista yra tai, kad valstybė, turėdama pakankamai tinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų, visgi remiasi politikų, biurokratų patirtimi. Pandemijos fone pirmu smuiku griežia ne epidemiologai, o ministras. Nepaprastųjų situacijų atvejais taip pat iššoka vietinis meras ar nieko apie nepaprastųjų situacijų valdymą nesuprantanti ministrė, ar vėl koks biurokratas, kuris sau leidžia pasakyti, kad nežino kaip dega padangos.
Tai, kad ši vyriausybė save pasivadino profesionalų vyriausybe, jiems tikrai nesuteikė nei žinių, nei gebėjimų tinkamai tvarkytis, o akivaizdus nenoras išgirsti tikrųjų profesionalų balsą, stebina. O profesionalų, suprantančių procesus ir galinčių tinkamai su jais tvarkytis mes tikrai turime. Kažkur neryškiai sušmėžavo vyriausia epidemiologė, patyrę gydytojai. O štai nepaprastųjų situacijų specialistus magistro laipsniu ruošia netgi vienas Lietuvos universitetas. Bet panašu, jog specialistų nereikia, nes politikai žino geriau. Ir žino ne tik kaip tvarkytis su esama situacija, bet kaip tvarkytis ir su jos pasekmėmis ir, svarbiausia, sugeba tinkamai pakreipti situaciją savo poreikių linkme. O šitai jau gąsdina. Kaip parodė šių dienų pandemijos fonas, mūsų „profesionalai“ valdžioje geba arba aklai klausyti ES ir PSO rekomendacijų, arba virtuoziškai jų nepaisyti.
Štai „pagrindinis“ šalies ministras pilna gerkle šaukia, kad kaukės nieko neapsaugo ir jų nešioti nereikia, ir pirkti nereikia, nes... nes valdžia nesugebėjo užtikrinti jų gavimo nei eiliniams piliečiams, nei, kas baisiausia, medikams. O kai šių kaukių užsivežė visi kas netingėjo ir didieji prekybininkai ėmė šaukti, kad niekas jų neperka ir kad patirs didžiulius nuostolius, tas pats šaunusis ministras jau nebepaisydamas PSO rekomendacijų, iš tos pačios tribūnos sako, kad kaukės privalomos ir visi nenešiojantys bus bauduojami. Situacija atrodo komiškai, bet ministras jaučiasi puikiai ir švenčia savo žvaigždžių valandas. Blogiausia tai, kad atiduodant vairą tokiais atvejais politikams, neišmokstama pagrindinių pamokų, kaip reikia su tokiomis situacijomis tvarkytis ir kaip pasiruošti kitoms panašioms pandemijoms ar nepaprastosioms situacijoms.
Sklandžiam išėjimui iš šios situacijos trukdo ir artėjantys rinkimai. O kai sprendimus priima politikai, rinkimų šleifas niekaip neatsiejamas nuo veiksmų. O pastarieji valdžios veiksmai negrindžiami jokia logika. Po du šimtus eurų pensininkams. Kodėl? Kuo grindžiamas jų nukentėjimas nuo karantino? Panašu, kad tik noru ateiti iki balsadėžių. Parama verslui? Viskas išverčiama į paskolas ar dar kurioziškesniu dotavimu už patalpų nuomą ir tik tuo atveju, jei nuomotojas padarė verslui nuolaidą. Kuo grindžiamas toks sprendimas, išvis nepaaiškinama.
Taigi, panašu, jog „karantino“ testo valdžia neišlaikė. Ir plačios pagyros, kad mes nesergame taip kaip italai, tėra tik gerai išnaudotos aplinkybės, visiškai nepriklausančios nuo valdžios sprendimų.
Dar turime galimybę sklandžiai išeiti iš karantininio laikotarpio nesugriovus viso smulkiojo verslo ir nesužlugdžius amatininkų. Svarbiausia išmokti mums duotas pamokas, tik reikia kad suprastume, jog rinkimai ateina periodiškai ir praeina, o pandemijos ar kitos nepaprastosios situacijos gali atnešti labai rimtų ir ilgalaikių pasekmių. Politikai nėra tie specialistai, kurie gali tinkamai suprasti procesus ir blaiviai reaguoti į susidariusią situaciją, nepaversdami to politiniu farsu ar šiandieniniu kaukių baliumi.