Rūta Matulaitienė. Geresnė savivalda – gyventojų rankose

Rūta Matulaitienė. Geresnė savivalda – gyventojų rankose

Praėjusių metų pavasarį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai mero rinkimai, įtvirtini Vietos savivaldos įstatyme, prieštarauja Konstitucijai. Seime iki 2023 m. neradus sutarimo, būtų grįžtama prie ankstesnės tvarkos, o merą, kaip anksčiau, būtų rinkusi savivaldybės taryba, o ne savivaldybės gyventojai.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškė, kad tiesioginiai mero rinkimai, kai merą tiesiogiai renka visi tam teisę turintys savivaldybės gyventojai, neįmanomi įstatymų pakeitimais neįtvirtinus naujo savivaldos modelio.

Nors 2021 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa aiškiai parodė, kad 83,1 proc. gyventojų manymu meras turi būti renkamas tiesiogiai, pasigirdo spekuliacijų apie kai kurių politikų norą sugriauti egzistavusį modelį ir grįžti prie senos tvarkos, kada savivaldybės merą iš savo rato rinkdavo tarybos nariai.

Grįžimas prie seno modelio, pirmiausia, reikštų visuomenės nuomonės nepaisymą, o antra, būtų grįžtama prie tvarkos arba labiau chaoso, kurio metu savivaldybių merai, dažnu atveju, būdavo renkami sudarius pokilimines sutartis, manipuliuojant ir dažnu atveju meru paskiriant ne patį gabiausią ar labiausiai motyvuotą savo savivaldos žmonėms dirbti merą.

Pagal naują Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savivaldos modelį, savivaldybės tarybos ir mero funkcijos bus aiškiai atskirtos.

Džiaugiuosi, kad skirtingų politinių jėgų politikai dar šiais metais sugebėjo susitarti, rasti bendrus sprendimus ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą bei argumentus, paruošti bei priimti įstatymo pataisas, kuriomis ne tik panaikinti visi prieštaravimai Konstitucijai, paliekami tiesioginiai mero rinkimai, tačiau ir sustiprintas pats savivaldos modelis.

Konstitucinis Teismas aiškiai nurodė, jog mero buvimas savivaldybės tarybos nariu prieštarauja Konstitucijai, todėl didžiausias uždavinys tekęs politikams ir teisininkams, buvo rasti sprendimus, kuriais būtų aiškiai atskirtos mero ir savivaldos funkcijos. Po ilgų diskusijų ir debatų, sprendimas rastas, o kaip jis veiks praktikoje, bus galima pamatyti jau kitais metais, po 2023 m. kovo 5 d. vyksiančių savivaldos rinkimų.

Pagal naują Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savivaldos modelį, savivaldybės tarybos ir mero funkcijos bus aiškiai atskirtos. Taryba dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o meras – vykdomoji. Meras, nebebūdamas savivaldybės tarybos nariu, iš esmės taps administratoriumi, kuris vadovaus savivaldybės administracijai, rengs savivaldybės biudžetą bei bus atsakingas už jo vykdymą, šauks savivaldybės tarybos posėdžius, sudarinės jų darbotvarkes, ruoš tarybos sprendimų projektus bei pirmininkaus savivaldybės posėdžiams.

Meras perims nemažą dalį administracijos direktoriaus iki šiol vykdytų funkcijų ir bus atsakingas už savivaldybės finansus, biudžeto asignavimus, darbo užmokesčio fondą, organizuos ir ruoš savivaldybės strateginio planavimo procesą, bendrąjį planą, priims ir atleis savivaldybės įstaigų vadovus bei atliks daug kitų viešo administravimo funkcijų.

Nors pats meras jau nebeturės jokio sprendžiamojo balso savivaldos taryboje, jam numatyta vadinamoji veto teisė.

Administracijos direktorius ir vicemerai taps mero asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, o tai reiškia, kad meras savo komandą galės formuoti ir atsakomybę už ją prisiimti pats. Skiriant vicemerus reikės gauti savivaldybės tarybos pritarimą.

Nors pats meras jau nebeturės jokio sprendžiamojo balso savivaldos taryboje, jam numatyta vadinamoji veto teisė. Ši teisė suteiks galimybę merui tarybai grąžinti pakartotinai svarstyti priimtus tarybos sprendimus, o priimtu jis bus laikomas jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių.

Iš esmės, savivaldybės meras taps tikru rajono šeimininku, o ne juostelių karpytoju ir nuolatiniu, reprezentaciniu švenčių dalyviu ir padėkų dalintoju, kaip buvo iki šiol. Aiškiai apibrėžtos atsakomybės ribos reikalaus atsakomybės bei kompetencijos.

Sunkiai įsivaizduoju, kaip jokios patirties viešajame administravime ar valstybės tarnyboje neturintis asmuo galės tinkamai atlikti mero pareigas, todėl rinkėjai kitų metų pavasarį turės būti itin atidūs ir dėmesingi renkantis kandidatus. Emocijas rinkimuose pakeitus racionaliais argumentais, galime drąsiai tikėtis, kad per ateinančius keturi metus savivaldybė eis pažangos ir progreso keliu.

Tas pats 2021 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad 72,4 procentus gyventojų tiesioginiai mero rinkimai paskatintų ar greičiau paskatintų dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose, o tai reiškia, kad įstatymo pakeitimais įtvirtintas naujasis savivaldos modelis bus arčiau žmonių, o rinkimuose dalyvaus daugiau motyvuotų gyventojų.

Kad modelis veiktų pilna apimtimi ir gyventojai pajustų tinkamą atstovavimą bei realų savivaldos problemų sprendimą, naujus merus reikės rinktis pasveriant kiekvieno kandidato tinkamumą, kompetenciją ir galimybes.

Susiję straipsniai

Close