Socialdemokratų Seimo frakcijos kvietimu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Seime susitiko su frakcijos nariais ir žemdirbių atstovais. Pastarieji priekaištavo turintys mažai progų pasikalbėti su ministru.
Parlamentarai teiravosi ministro, kodėl į žemės ūkio strategijos rengimą neįtraukiami socialiniai partneriai, ar įvertintos diegiamų permainų pasekmės.
„Žemdirbių atstovai turi daug priekaištų ir klausimų ministrui. Akivaizdu, kad ministrui sunkiai sekasi įtikinti suinteresuotąsias šalis vykstančių procesų tikslingumu. Mums, socialdemokratams, labai svarbu, kad socialiniai partneriai nebūtų ignoruojami. Taip pat siekiame, kad neliktų nepastebėti visokie apkarpymai, privatizavimai ir likvidavimai. Įtariai žiūrime į visokias šnekas apie „mažą pelningumą“, – sako socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Spaudžiamas dėl pašlijusių santykių su žemdirbių bendruomene, ministras deklaravo, esą „bendravimo, kaip ir meilės, niekada nebūna per daug“. Tačiau kartu jis akcentavo, kad socialinius partnerius privalo traktuoti kaip lobistus.
Susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad ministerijos planuose minimi 2027-ieji, nors dabartinės valdžios kadencija baigsis daug anksčiau.
Parlamentarai teiravosi ministro nuomonės dėl žemės ūkio srities profesinio mokymo įstaigų padėties: jų vadovai teigia matantys ministrą tik ekranuose, patys jaučiasi ignoruojami. Ministras pažadėjo skirti dėmesio ir švietimo, ir mokslo įstaigoms, įtraukti mokslininkus į žemės ūkio klausimų sprendimą.
K. Navickas mano, kad situacija, kai mokymo įstaigos naudoja turimą žemę ne tik mokymo tikslais, bet ir tam, kad „prisidurtų prie“ varganų lėšų ir pajamų, yra apgailėtina.
Ministrui teko pasiaiškinti dėl išsakytos minties, esą dauguma žemės ūkio veiklų yra nuostolingos ir kad mokesčių čia sumokama mažiau, nei investuojama valstybės lėšų. K. Navickas patikslino, kad žemės ūkio veiklos – labai svarbus smulkiųjų ūkininkų pragyvenimo šaltinis, tačiau jis turįs abejonių dėl stambiųjų subjektų.
Socialdemokratai klausė ministro, ar taikant Lietuvos žemės ūkyje kitų šalių modelius, tinkamai įvertintas poveikis visai sistemai ir infrastruktūrai; teiravosi apie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų įgyvendinimą. Ministras sulaukė ne vieno klausimo apie „žaliąjį kursą“.
Žemdirbių atstovai išsakė ministrui priekaištų dėl valdžios atstovų skleidžiamos žinutės, esą žemdirbiai priešinasi „žaliajam kursui“.
Socialdemokratai taip pat klausė, ar juda žemės perdavimas savivaldybėms pasitikėjimo teise. Ministras patikino, esą darbai verda.
Paklaustas, ką darąs, kad paspartėtų kooperacijos procesai žemės ūkyje, ministras atsakė, esą valdžia daro, ką gali. Tačiau į klausimą apie vyriausybės programos siekį dvigubai išplėsti ekologinį ūkininkavimą, K. Navickas atsakė santūriai: ambicijos dabar pamažintos.
Aidėjo žemdirbių atstovų įspėjimai: Lietuvai darosi vis sunkiau pačiai apsirūpinti pienu, daržovėmis ir kitais produktais.
„Ministrų kaita, „kadrų“ reforma – visa tai prisideda prie nuolatinio nestabilumo atmosferos. Žemės ūkio ministerija neturi savo ekspertinės įstaigos, analitinių pajėgumų. Žemės ūkis vis dar traktuojamas ne kaip nacionalinis ramstis, o vos ne kaip nuostolingas verslas. Reikia keisti požiūrį, kol nevėlu“, – apibendrina socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas G. Paluckas.
