Akivaizdu, kad jei ne COVID-19 sukelta pandemija, šiandien Valstiečių ir žaliųjų priešrinkiminė situacija būtų prasta ar net labai prasta.

Jau metų pradžioje buvo aišku, kad šiai Vyriausybei nepavyko padaryti nieko apčiuopiamo, o skambūs pažadai, tarkim, profesionalų Vyriausybė ar net tie patys Žemės ūkio ar Aplinkos ministerijų iškėlimo į Kauną užmojai, dužo it vaikiško šampano butelis, išsprūdęs iš Verygos rankų.

Tikrasis valstiečių veidas pasirodė iškart po rinkimų. Profesionalų Vyriausybei sunkiai sekėsi spręsti žmonių problemas: vienas po kito šalyje nuvilnijo medikų, policininkų, ugniagesių, aplinkosaugininkų streikai. Mokytojai, gindami savo teises, net įsigudrino užimti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.

Kad nors kiek stabilizuotų situaciją šalyje ir nuimtų susikaupusias įtampas, Skvernelis, nieko nepaaiškinęs buvusiems kolegoms, vienu sykiu atleido net tris ministrus. Reikalai aprimo, tačiau realių darbų iš Vyriausybės ir toliau nesimatė, o viešojoje erdvėje vyko peštynės dėl ministerijų iškėlimo ar vaučerių, kurių taip niekas ir neįvedė.

Pažadą trauktis į opoziciją po nelaimėtų rinkimų deklaravo ir Karbauskis. Deja, deja.

Reikalai prastėjo ir Seime: Valstiečių ir žaliųjų frakciją skambiai paliko J. Džiugelis, R. Martinėlis, D. Šakalienė, B. Matelis, P. Urbšys, M. Puidokas.

Nieko gero valstiečiams nežadėjo ir 2019 m. pradžioje turėję vykti savivaldos, LR Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Nepaisant viešo Karbauskio pažado laimėti visus tris rinkimus, valstiečiams teko nuryti karčią piliulę ir pažvelgti realybei į akis.

Kad bent kiek padidintų savo galimybes rinkimuose ir siekdamas mobilizuoti savo rinkėjus, Skvernelis pažadėjo trauktis iš Vyriausybės vadovo pareigų, jei nelaimės Prezidento rinkimų. Pažadą trauktis į opoziciją po nelaimėtų rinkimų deklaravo ir Karbauskis. Deja, deja.

Skvernelis Prezidento rinkimuose nepateko net į antrą turą, o savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose valstiečiai liko treti po socialdemokratų ir konservatorių.

Beje, pažado atsistatydinti netesėjo ir ponas Skvernelis. Gal dėl pažadų netesėjimo jis su Kultūros komiteto pirmininku taip gerai ir sutaria?

Karbauskis taip ir neištesėjo pažado laimėti visus tris rinkimus, o vėliau persigalvojo ir dėl pasitraukimo į opoziciją. Beje, pažado atsistatydinti netesėjo ir ponas Skvernelis. Gal dėl pažadų netesėjimo jis su Kultūros komiteto pirmininku taip gerai ir sutaria?

Vėlesni įvykiai taip pat nieko pozityvaus nežadėjo: į susisiekimo ministro postą patvirtinus poną J. Narkevičių, pasipylė asfaltuojamų keliukų skandalai, ministrą pasivijo sena istorija dėl namo rekonstrukcijos ir t. t.

Prezidentas G. Nausėda ne kartą ragino Narkevičių trauktis, tačiau pastarasis išliko kurčias aukščiausio šalies vadovo raginimams. Dėl to viešai paskelbta, kad Skvernelio Vyriausybės ministras Narkevičius – persona non grata Daukanto rūmuose.

Kaip įvykiai klostėsi toliau, jau žinome. Jei absoliučiai daugumai žmonių COVID-19 sukelta pandemija pakenkė, tai valstiečiai, kartu su kaukių perpardavinėtojais, buvo ta mažuma, kuriems ji davė teigiamą rezultatą. Nuolatinis žiniasklaidos eteris Skverneliui ir Verygai suteikė sparnus ir jų reitingai ėmė kilti.

Dar keturių peštynių metų ar valstybės pakilimo ir realių darbų Lietuvai?

Praskolintų pinigų lietus pensininkams, verslininkams, ūkininkams ir darbo netekusiems žmonėms suteikė papildomos galios valdantiesiems, tačiau pasitikėjimo gi nenupirksi.

Nedarbo lygis Lietuvoje kyla sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių, o gautas išmokas žmonėms jau seniai surijo padidėjusios maisto produktų kainos, todėl ne tiek dėl žmonių sveikatos, kiek dėl ekonominės situacijos ir artėjančių rinkimų valdantieji bijo artėjančios antrosios koronaviruso bangos.

Ne pinigų gali pritrūkti naujoms dalyboms, bet žmonėms kantrybės, todėl, kad būtų galima suvaldyti didėjantį užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičių, šalyje grąžinamas privalomas apsauginių veido kaukių dėvėjimas.

Suskubta siūlyti ir balsavimo tvarkos pakeitimus, kuriais numatoma, kad visi balsavime dalyvausiantys žmonės turės dėvėti kaukes. Gal taip ir geriau, valstiečių ir konservatorių rinkėjai vienas kito nepažins ir nepuls vienas kitam į atlapus, kaip, kad pastaraisiais metais daro valstiečių ir konservatorių lyderiai.

Man nuoširdžiai gaila pastarųjų keturių metų, kuomet peštynėms išeikvota daugiau laiko nei darbams, todėl kviečiu prieš rinkimus gerai įvertinti, kokios kitų keturių metų perspektyvos reikia Lietuvai.

Dar keturių peštynių metų ar valstybės pakilimo ir realių darbų Lietuvai?