Seime priimtas Žuvininkystės įstatymo pataisos, kuriomis, siekiant pagausinti žuvų išteklius, numatoma skirti išmokas žvejams verslininkams, pasitraukiantiems iš  verslo Kuršių mariose ir kituose vidaus vandenyse, Seimo socialdemokratų frakcijos narys Linas Jonauskas vadina mažu, tačiau dar nepakankamu žingsniu link pokyčių ir teigia, kad, kompromisai, padaryti žvejams verslininkams neduos norimo efekto, o ateityje įstatymo pataisas teks tobulinti.

Seimo narys L. Jonauskas dar 2020 m. Seime įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlė uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose bei vidaus vandenyse.

„Mano įstatymo projektas susilaukė didelio pasipriešinimo, nes jis buvo griežtas: jame nebuvo numatoma žvejams verslininkams, kurie pereikvojo žuvies išteklius, toks ilgas pereinamasis laikotarpis ar didelės kompensacijos, kokios yra siūlomos priimtame projekte“, – sako L. Jonauskas.

Šiandien priimtame, valdančiųjų inicijuotame kompromisiniame Žuvininkystės įstatymo projekte numatyta, kad 2024 ir 2025 metais besitraukiantiems verslininkams bus skiriama 100 proc. siekianti išmoka, apskaičiuota pagal aplinkos ministro patvirtintą tvarką. 2026 metais besitraukiantys iš žvejybos verslo gaus mažesnę – 80 proc. siekiančią išmoką. O nuo 2026 metų vidaus vandenyse liks stintų verslinė žvejyba, tačiau kitų žuvų verslinė žvejyba vis tiek bus galima, jei ji bus vykdoma kaip tautinis paveldas.

„Verslinės žvejybos draudimas Kuršių mariose ir kituose Lietuvos vidaus vandenyse yra gyvybiškai svarbus tam, kad atsikurtų kritinės būklės žuvies ištekliai, todėl visokie kompromisai, pereinamieji laikotarpiai ir palikta galimybė toliau vykdyti verslinę žvejybą, prisidengiant tautiniu paveldu, gali neturėti norimo efekto. Dar man pradėjus dirbti aplinkos viceministru buvo uždrausta verslinė žvejyba Kauno mariose ir inicijuoti verslinės žvejybos apribojimai Lietuvos ežeruose, padarė milžinišką pokytį. Kauno mariose po įsigaliojusio verslinės žvejybos draudimo, žuvų kiekis per penkerius metus padidėjo beveik keturis kartus. Ta kryptimi turėjo būti einama ir siekiant atkurti išsekusius Kuršių marių žuvų išteklius. Nors tokį įstatymo projektą galima vadinti maža pergale, tačiau neapleidžia jausmas, kad Seimas iki galo nepadarė savo darbo, kurio iš jo tikėjosi plačioji visuomenė“, – teigia L. Jonauskas.

Pasak L. Jonausko, gali būti, kad įstatymas bus griežtinamas kitos kadencijos Seime.

„Žvejai verslininkai, nenorėdami pasitraukti iš verslo, vis dar galės susitvarkyti dokumentus ir registruoti savo veiklą, kaip tautinį paveldą. Nereikia savęs apgaudinėti, kad leidžiant verslinę žvejybą, kaip tautinį paveldą, sulauksime kažkokių pokyčių. Tai yra erdvė piktnaudžiavimui. Tą įrodo ir paskutinis paviešintas brakonieriavimo atvejis Kuršių mariose. Įmonei, kuri buvo sučiupta brakonieriaujanti, o jos padaryta žala aplinkai gali siekti 50 tūkstančių eurų, nuo 2022 metų yra suteiktas tautinio paveldo statusas žvejybai traukiamuoju tinklu. Neabejoju, kad įmonės, šiuo metu užsiimančios versline žvejyba, lengvai gaus sertifikatus, patvirtinančius jų veiklą, kaip tautinį paveldą, ir toliau žvejos, kaip žvejojusios, niekieno nekontroliuojamos. Nesakau, kad visi verslininkai tuo piktnaudžiauja ir naudoja draudžiamus ar neapskaitytus įrankius žvejybai, tačiau bet kokių verslinės žvejybos laivų kontrolė šiandien beveik neegzistuoja. Geriausia kontrolės priemonė būtų buvusi – visiškas verslinės žvejybos uždraudimas“, – teigia L. Jonauskas.

Seimo narys neatmeta galimybės, kad, nepavykus priimti griežtesnio įstatymo projekto šioje kadencijoje, ir verslininkams pradėjus išnaudoti tautinio paveldo statusą piktnaudžiavimui, Seimas grįš prie įstatymo projekto tobulinimo arba daug griežtesnės versijos kitoje Seimo kadencijoje.