Linas Jonauskas. Negalime tapti merdinčios kailių industrijos gelbėjimo ratu

Linas Jonauskas. Negalime tapti merdinčios kailių industrijos gelbėjimo ratu

Kartu su Seimo nariais iš įvairių frakcijų registruojame įstatymo pataisas, kurios padėtų tašką žiaurios, neetiškos ir atgyvenusios Lietuvos kailinių žvėrelių žudymo industrijos istorijoje.

Gyvūnų žudymas dėl prabangos – nepateisinamas šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje tekstilės technologijos leidžia sukurti daug šiltesnius ir be žalos gyvūnams pagamintus drabužius. Tokioje visuomenėje nėra vietos neetiškiems verslams, kurie šiandien ne tik tampa žiauraus elgesio su gyvūnais sinonimu, bet ir kelia grėsmę aplinkosaugai bei sveikatos apsaugai.

Praeityje buvo ne vienas bandymas registruoti įstatymo pataisas, tačiau jos, dėl politinės valios stokos, liko gulėti stalčiuose. Tikiuosi, kad šios kadencijos Seimas įrodys, kad Lietuvoje pakantumas kailininkystei išblėso ir galime pagaliau pradėti vytis kitas pažangias valstybes, kuriose jau seniai šiai neetiškai ir žalingai ūkinei veiklai nebeliko vietos.

Kailinių žvėrelių fermas uždraudus Estijoje, o Lenkijoje jau siekiant tai padaryti, tokį patį tikslą turime ir Lietuvoje. Kailinių žvėrelių auginimas šiuo metu jau yra uždraustas Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje (audinių auginimas), Danijoje, Švedijoje (lapių ir šinšilų auginimas), Estijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Kroatijoje, Šiaurės Makedonijoje bei Čekijoje. Šveicarijoje bei Vokietijoje kailinių žvėrelių auginimui įtvirtinti aukšti gyvūnų gerovės reikalavimai, todėl gyvūnus auginti dėl kailio šiose šalyse tiesiog finansiškai neapsimoka.

Vis daugiau valstybių atsisako kailinių žvėrelių fermų ne tik dėl šioje industrijoje neišvengiamo žiauraus elgesio su gyvūnais (laikymas jų prigimčiai netinkančiomis gyvenimo sąlygomis, ankštuose narvuose, kuriuose gyvūnai ima vieni kitus žaloti, gyvūnų skerdimas dujų kamerose), bet ir aplinkosauginių sumetimų. Dėl kailinių žvėrelių fermų ir kailių apdirbimo įmonių taršos kenčia aplinkiniai gyventojai, teršiami vandens telkiniai.

COVID-19 pandemijos akivaizdoje audinių fermos tapo ir grėsme sveikatos apsaugai. COVID-19 protrūkiai audinių ūkiuose buvo užfiksuoti tokiose šalyse, kaip Danija, Prancūzija, Lenkija, JAV, Kanada. Lietuvos audinių ūkiuose taip pat buvo nustatyta COVID-19 sergančių žvėrelių atvejų. Ūkyje, esančiame Jonavoje, nugaišo arba nugaišinta dėl ligos apie 3,5 tūkstančių audinių.

Dėl didelių šios ligos protrūkių fermose Danijoje buvo sunaikintos visos šalyje augintos audinės (apie 17 milijonų žvėrelių) ir uždrausta šią veiklą atnaujinti iki 2023 m. Paaiškėjus, jog COVID-19 gali įsitvirtinti audinių populiacijose, Danijos ūkininkai viešai pareiškė ieškosiantys kitų šalių, į kurias galėtų perkelti žvėrelių auginimą. Būtent dėl šios priežasties Vengrijoje kanadinės audinės buvo įtrauktos į draudžiamų auginti gyvūnų sąrašą. Jau dabar Lietuvoje veikia Nyderlandų ūkininkams priklausantys kailinių žvėrelių ūkiai, kurie Lietuvoje įsikūrė tuo metu, kai šioje valstybėje buvo svarstomas kailinių žvėrelių auginimo draudimas.

Valdantieji nepasinaudojo galimybe nutraukti kailinių žvėrelių verslą dar COVID-19 pandemijos pradžioje, tuomet, kai paaiškėjo, jog kanadinės audinės gali šiuo virusu užsikrėsti nuo žmonių, taip pat – užkrėsti žmones, kai buvo pradėtos ir Lietuvoje naikinti sergančios audinės. Delsimas priimti sprendimą gali atnešti dar daugiau problemų.

Lietuva, kurioje vis dar nėra įtvirtintas draudimas auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailių, gali tapti merdinčios industrijos, išvarytos iš daugelio valstybių, gelbėjimo ratu. To pasekmės – atsilikusios gyvūnų gerovės srityje valstybės įvaizdis, dar daugiau grėsmių aplinkosaugai ir sveikatos apsaugai.

Jei visos politinės jėgos susitelks, įstatymo pataisos, kuriomis atsisakytume barbariškos kailinių žvėrelių industrijos, įsigaliotų 2025 metais. Tai – pakankamas laikas verslui nutraukti veiklą ir, gavus kompensacijas, pereiti prie tvaresnės, ekologiškesnės ir etiškesnės veiklos.

Susiję straipsniai

Close