Gerovės valstybė
Pajamų apsauga, deramas atlygis, kokybiškos viešosios paslaugos
- Universali nacionalinė senatvės pensija
- Profesinės pensijos
- Parama vaikus auginančioms šeimoms
- Visiems prieinama ir nemokama būtinoji pagalba
- Atstumas iki ligoninės – per „auksinę valandą“
Lietuvoje pajamų nelygybė – viena didžiausių, jei lygintume su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Penktadalis turtingiausių šalies gyventojų uždirba septynis kartus daugiau nei penktadalis gaunančių mažiausias pajamas
Lygios visuomenės pasižymi geresne gyventojų fizine ir psichine sveikata bei vidutine gyvenimo trukme, žemesniais nusikalstamumo rodikliais, aukštesniu švietimo lygiu ir bendrai geriau išvystytais žmonių gebėjimais.
Dėl tolygesnio pajamų ir turto pasiskirstymo laimi visi: ne tik labiausiai pažeidžiami gyventojų sluoksniai, bet ir gaunantys didžiausias pajamas ir turintys aukščiausią visuomeninį statusą.
Siūlomi darbuotojų interesų atstovavimo ir mokesčių politikos instrumentai prisideda prie pajamų ir turto atotrūkio mažinimo. Tačiau šios priemonės būtų tik dalinės, jei jų nepapildytume veiksminga ir visus šalies gyventojus įtraukiančia socialinės apsaugos sistema.
Gerai veikianti pajamų apsauga, išplėtotos socialinės paslaugos ir visuotinai prieinama, kokybiška sveikatos priežiūra – esminiai ramsčiai užtikrinantys, kad kiekvienas šalies gyventojas jaustųsi orus ir gerbiamas ir galintis pasitikėti valstybe ištikusios nelaimės atveju. Tik esant šioms garantijoms, galime tikėtis klestinčios Lietuvos ateities.
Sukurti tokią pajamų apsaugą, kad kiekvienas žmogus, nepaisant socialinių rizikų, kurios gali pasitaikyti jo gyvenime, nebūtų paliktas nuošalyje ir toliau dalyvautų kuriant visuomenės gerovę.
Liga, nedarbas, studijos, senatvė ir kitos rizikos (vieniša motinystė/tėvystė ar šeimos narių slauga, kai žmogus tam tikru metu negali pakankamai užsidirbti) ištinka kiekvieną. Dėl šių rizikų prarastos pajamos turi būti kompensuojamos deramai.
Neveiksmingą ligšiolinę pajamų apsaugos politiką rodo pagyvenusių asmenų padėtis: per keletą pastarųjų metų pensininkų skurdo lygis išaugo trečdaliu. Didėja atotrūkis ir tarp vidutinės pensijos ir skurdo rizikos ribos vienišam asmeniui. Šeimos taip pat nepakankamai apsaugotos. Daugiau kaip pusė šeimų su trimis ir daugiau vaikų ir vienišų tėvų šeimų skursta. Vidutinė socialinė pašalpa nesiekia nė ketvirtadalio skurdo rizikos ribos.
Socialinės apsaugos išmokoms Lietuvoje iki šiol skiriama nepakankamai lėšų ir pagal apsaugos poreikius, ir pagal ekonominio išsivystymo galimybes. Trys pagrindinės siūlomos kryptys:
Liga, nedarbas, studijos, senatvė ir kitos rizikos (vieniša motinystė/tėvystė ar šeimos narių slauga, kai žmogus tam tikru metu negali pakankamai užsidirbti) ištinka kiekvieną. Dėl šių rizikų prarastos pajamos turi būti kompensuojamos deramai.
Neveiksmingą ligšiolinę pajamų apsaugos politiką rodo pagyvenusių asmenų padėtis: per keletą pastarųjų metų pensininkų skurdo lygis išaugo trečdaliu. Didėja atotrūkis ir tarp vidutinės pensijos ir skurdo rizikos ribos vienišam asmeniui. Šeimos taip pat nepakankamai apsaugotos. Daugiau kaip pusė šeimų su trimis ir daugiau vaikų ir vienišų tėvų šeimų skursta. Vidutinė socialinė pašalpa nesiekia nė ketvirtadalio skurdo rizikos ribos.
Socialinės apsaugos išmokoms Lietuvoje iki šiol skiriama nepakankamai lėšų ir pagal apsaugos poreikius, ir pagal ekonominio išsivystymo galimybes. Trys pagrindinės siūlomos kryptys:
Universali nacionalinė senatvės pensija
- Įdiegsime nulinės pakopos pensiją.
- Bendrąją (valstybės biudžeto finansuojamą) pensiją atsiesime nuo draudimo stažo ir padidinsime bent iki 80 % minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) – šiuo metu tai yra 196 eurai.
- Vėliau šią pensiją didinsime iki 100% MVPD – šiuo metu tai yra 238 eurai.
- Tokią pensiją susiesime su vartojimo kainų indeksu
- Šią pensiją gauti nebus reikalaujama minimalaus draudimo stažo, o neturintiems dabar taikomo būtinojo draudimo stažo ji nebus mažinama.
- Tokios pensijos modifikacija būtų taikoma ir darbingumą praradusiems darbingo amžiaus asmenims
Esamų pensijų pakopų reforma
- Su buvusia alga susietą ir iš „Sodros“ biudžeto mokamą I pakopos pensiją indeksuosime pagal darbo užmokesčio augimo tempą
- Ši pensija turėtų būti mokama tik socialiniame draudime dalyvavusiems asmenims, turintiems bent 5 metų draudimo stažą (vietoje dabar taikomo 15 metų) kaip papildoma pensija šalia nacionalinės
- Jos dydžiui skaičiuoti nebūtų taikomos „lubos“, tačiau jos dydis būtų ribojamas: būtų taikomos „lubos“ įmokoms
- Dabartinę III pensijų pakopą paliksime privačiai asmenų iniciatyvai ir mokesčių lengvatomis neremsime
- II pakopos pensijų sistemą transformuosime į privačiomis įmokomis finansuojamą kolektyvinio dalyvavimo sistemą – pagal Vakarų šalių profesinių pensijų pavyzdį
- Steigsime valstybinę II pakopos pensijų dalyvių įmokų administravimo agentūrą, kuri atstovautų dalyvių interesams, renkantis pensijai kaupiamo finansinio turto investavimo valdytoją, derantis dėl investavimo sąlygų, keičiant investavimo kryptį, pensijų fondą ir pan.
- Užtikrinsime, kad agentūra atstovautų plačiam pensijas kaupiančiųjų asmenų ratui, būtų jiems atskaitinga ir veiktų pagal skaidrias procedūras
- Palaipsniui didinsime dalyvių ir jų darbdavių įmokas, mažindami valstybės tiesiogines subsidijas, tačiau taikysime mokesčių lengvatas įmokoms
Parama vaikus auginančioms šeimoms, nedarbo ir skurdo atvejais
- Piniginę paramą šeimoms siesime su neapmokestinamu minimumu ir atsižvelgsime į šeimoje išlaikomų vaikų skaičiaus ir tėvų santykį
- Skirsime dėmesį vienišų mamų/tėvų šeimoms ir šeimoms, kuriose daugiau nei du vaikai, taip pat šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių vaikus
- Į vaiko pinigų sistemą integruosime dabar esamą šalpos pensijų neįgaliems vaikams sistemą
- Numatysime vaiko pinigų indeksavimo tvarką
- Atskirsime piniginės socialinės paramos sistemą nedarbingiems ir darbingiems asmenims
- Skurstantiems dėl amžiaus, sveikatos būklės ar artimojo globos/priežiūros pareigas atliekantiems asmenims piniginę paramą skirsime besąlygiškai, t. y. nekeliant papildomų reikalavimų
- Jei reiks, taikysime alternatyvias paramos paslaugomis ir vartojimo prekėmis formas
- Darbingiems asmenims piniginę paramą tampriau siesime su darbo ir mokymosi priemonėmis
- Ne tik kelsime reikalavimus, kad paramos gavėjai siektų įsidarbinti ir mokytųsi, bet ir piniginės paramos priemonėmis prisidėsime, kad tie siekiai būtų realistiški: kad žmonės turėtų piniginių išteklių darbo paieškoms, įsidarbinimui, pasirengimui mokytis ir mokymuisi
Socialinės paslaugos – tai ne išlaidos, o investicija, kurianti valstybei ekonominę naudą ir saugią aplinką.
Fragmentiškos labdaros akcijos nesprendžia socialinių problemų. Tik aktyvi valstybės socialinių paslaugų politika gali įveikti socialines problemas, naikinant jų priežastis.
Pagrindinis veikėjas teikiant socialines paslaugas – socialinis darbuotojas. Jo žinios, sukaupta patirtis ir įgytos kompetencijos lemia socialinių paslaugų kokybę. Socialinių paslaugų organizavimo kaštų struktūroje ne mažiau nei 80 % sudaro išlaidos žmogiškiesiems ištekliams. Taigi, socialinių paslaugų infrastruktūros vystymas regionuose – kelias mažinti nedarbą.
Išvystytų socialinių paslaugų tinklo nauda yra keleriopa.
- Neįgaliųjų ir slaugos paslaugas gaunančių asmenų artimieji gali grįžti į darbo rinką kaip pilnaverčiai jos dalyviai
- Finansavimo socialinėms paslaugoms organizuoti padidinimas išplėstų pagalbos šeimoms mastą
- Tai užtikrintų sklandžią vaikų globos namų pertvarką. Sėkmingai jos eigai būtina sukurti alternatyvias institucinei globai bendruomenines socialines paslaugas
- Tai paskatintų sėkmingą neįgaliųjų integraciją: jie vis dar apgyvendinami dideliuose globos namuose, kuriuose nėra deramai užtikrinamos jų teisės ir laisvės
- Tai leistų tinkamai pasirūpinti seniausiųjų visuomenės narių gerove
Sieksime užtikrinti socialinių paslaugų visuotinį prieinamumą ir jų deramą kokybę. Trys pagrindinės kryptys:
Teisingo darbo užmokesčio užtikrinimas
- Socialinių paslaugų darbuotojų atlyginimai turi palaipsniui kilti tiek, kad atitiktų kitų panašaus išsivystymo ES valstybių narių lygį
- Sieksime, kad būtų užtikrintas teisingas ir adekvatus darbo krūviui ir pobūdžiui darbo užmokestis visiems socialiniams darbuotojams, nesvarbu, ar jis būtų finansuojamas iš valstybės, ar iš savivaldybės biudžeto
Saugių darbo sąlygų sukūrimas
- Socialinio darbuotojo statusas turi būti apibrėžtas teisiškai, įvertinti ir numatyti adekvatūs socialinių darbuotojų darbo krūviai
- Sieksime, kad būtų numatytas finansinis mechanizmas, leidžiantis apdrausti socialinių darbuotojų, dirbančių pavojingomis sąlygomis, sveikatą ir gyvybę
- Numatysime socialinių darbuotojų, patiriančių psichosocialinę riziką, reabilitacijos priemones
Socialinių paslaugų tinklo plėtra
- Į socialinių paslaugų teikimą įtrauksime bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas
- Socialinių paslaugų infrastruktūrai regionuose kurti pasitelksime Valstybės investicijų programą ir ES struktūrines lėšas
- Palaikome socialinio darbuotojo profesinių įgūdžių formavimo sistemos kūrimą, socialinio darbo mokslo ir visų trijų aukštojo mokslo pakopų vystymą, skiriant tam deramą finansavimą
Mes siūlome sveikatos apsaugos sistemos viziją, kurioje visiems sistemos dalyviams – ir pacientams, ir medikams – numatytas svarbus vaidmuo.
Tokia politika užtikrins prieinamą ir efektyvią sveikatos priežiūrą visoms pacientų grupėms, mažins netolygumus, visai šalies medikų bendruomenei sukurs palankias darbo ir profesinio tobulėjimo sąlygas.
Tam, kad pajudėtume link šių strateginių tikslų, pirmiausia reikia konstatuoti nemalonų dalyką: sveikatos priežiūros finansavimas (6,7 % BVP) yra nepakankamas, jeigu lyginsime su kitomis ES valstybėmis narėmis (vidurkis – apie 10 % BVP).
Maža to, valstybė nevykdo savo pačios įsipareigojimų. Metinė valstybės biudžeto privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, yra 3 kartus mažesnė už vidutinę metinę vieno dirbančio asmens PSD įmoką. Lietuvoje medicinos personalo atlyginimai yra vieni žemiausių ES , o darbo apmokėjimo principai nėra skaidrūs. Netgi tarp tą patį darbą dirbančių medikų egzistuoja milžiniški atlyginimų skirtumai. Todėl neatsitiktinai apie 60-70 % medikų jaučia profesinį „perdegimą“.
Kokios pasekmės?
Tokia politika užtikrins prieinamą ir efektyvią sveikatos priežiūrą visoms pacientų grupėms, mažins netolygumus, visai šalies medikų bendruomenei sukurs palankias darbo ir profesinio tobulėjimo sąlygas.
Tam, kad pajudėtume link šių strateginių tikslų, pirmiausia reikia konstatuoti nemalonų dalyką: sveikatos priežiūros finansavimas (6,7 % BVP) yra nepakankamas, jeigu lyginsime su kitomis ES valstybėmis narėmis (vidurkis – apie 10 % BVP).
Maža to, valstybė nevykdo savo pačios įsipareigojimų. Metinė valstybės biudžeto privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, yra 3 kartus mažesnė už vidutinę metinę vieno dirbančio asmens PSD įmoką. Lietuvoje medicinos personalo atlyginimai yra vieni žemiausių ES , o darbo apmokėjimo principai nėra skaidrūs. Netgi tarp tą patį darbą dirbančių medikų egzistuoja milžiniški atlyginimų skirtumai. Todėl neatsitiktinai apie 60-70 % medikų jaučia profesinį „perdegimą“.
Kokios pasekmės?
- Lietuvoje matome ryškų gyventojų skaičiaus mažėjimą ir visuomenės senėjimą, mirtingumo rodikliai dėl kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, savižudybių, transporto traumų išlieka stabiliai aukšti
- Hospitalizavimo rodikliai tebėra dideli ir nemažėja
- Lietuvoje sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis yra didžiausias ES ir tai kelia daug abejonių dėl dabartinės sveikatos apsaugos sistemos
- Šalies sveikatos priežiūros įstaigų tinklas formuojamas stichiškai ir yra priklausomas nuo sunkiai prognozuojamų valdžios sprendimų
- Tuo tarpu sveikatos priežiūros paslaugų paklausa Lietuvoje – tikėtina – ir toliau didės, senėjant visuomenei
- Valdžios abejingumas regionų poreikiams ateityje gali sukurti dar didesnius sveikatos priežiūros netolygumus
Trys pagrindinės mūsų siūlomos veikimo kryptys:
Visiems prieinama sveikatos priežiūros sistema
- Nemokama būtinoji pagalba turi būti prieinama visiems be išimties gyventojams
- Šeimos gydytojo komanda – sveikatos apsaugos sistemos „ašis“, sprendžianti 80 % sveikatos problemų
- Šeimos medicinos plėtra regionuose, kuriuose blogas sveikatos paslaugų prieinamumas
- Stacionarinės pagalbos paslaugų prieinamumo didinimas: atstumas iki visas stacionarines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) – įveikiamas per „auksinę valandą“
- Sparti ir kokybiškai funkcionuojanti nacionalinė elektroninė sveikatos apsaugos sistema, paremta aiškia e-sveikatos strategine programa
Išvengiamo mirtingumo mažinimas
- Parengsime nacionalinę išvengiamo mirtingumo ir išvengiamų hospitalizavimų mažinimo programą ir sieksime, kad būtų užtikrintas konsoliduotas organizacinių ir finansinių resursų nukreipimas jos tikslams pasiekti
- Ši programa apjungtų plačią informavimo apie sveikatą kampaniją, bendruomenių įsitraukimą, visuomenės sveikatos biurų, pirminės asmens sveikatos priežiūros stiprinimą ir sąveiką su specializuota medicinos grandimi bei bendradarbiavimą tarp įvairių ūkio ir valdžios sektorių
Finansavimas ir medikų sąlygų gerinimas
- Sveikatos apsaugos sistemos finansavimo srityje būtina valstybės draudžiamo asmens lėšas prilyginti vidutiniam dirbančiojo įmokos dydžiui
- Valstybės deleguotos funkcijos ir būtinosios pagalbos paslaugos turi būti apmokamos tik iš valstybės biudžeto lėšų
- Sveikatos apsaugos sistemos finansavimas turi pasiekti bent 8 % nuo BVP, o namų ūkių išlaidos – ES vidurkį
- Būtina įvesti vieningą medikų darbo apmokėjimo sistemą ir taip sumažinti darbdavių įtaką atlyginimo formavimui: svarbiausia – kvalifikacija ir atlikto darbo apimtis
- Nustatyti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų optimalų darbo krūvį, tenkantį vienam etatui
- Sustiprinti įstaigų ir darbuotojų darbo laiko apskaitos kontrolę ir taip užkirsti kelią darbuotojų pervargimui ir „perdegimo“ sindromui – taip sumažėtų medicininių klaidų tikimybė
- Sveikatos apsaugos sistemą reguliuojančių teisės aktų išankstinis derinimas su šio sektoriaus darbuotojų profesinėmis organizacijomis turi tapti norma
Close