Opozicinės Socialdemokratų frakcijos Seime vadovas Gintautas Paluckas teigia, jog dabar siūlomas automobilių taršos mokestis yra keistas, nes apmokestinamas ne taršos faktas, bet taršos potencialas, o tokiam pasiūlymui plataus palaikymo nėra nei opozicijoje, nei pozicijoje.
Tuo tarpu vertindamas Seime svarstomą valstybės biudžeto projektą politikas sako, jog dabar yra geriausias metas per dešimtmetį formuoti biudžetą, todėl Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko užsispyrimas, atmetant visus Seimo narių pasiūlymus, yra nesuprantamas.
Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūno Gintauto Palucko interviu |Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ (ved. Raigardas Musnickas).
Taršos mokesčiui plataus palaikymo nėra
Ar pasiskaičiavote, kiek Jūsų automobilis teršia?
Neseniai pirkau automobilį, senoką, jau mokėjau registracijos mokestį, todėl tikiuosi, kad dar kartą jo mokėti nereikės. Bet diskusija apie taršos mokestį dar vyksta ir vienareikšmiško palaikymo nei pozicijoje, nei opozicijoje nėra. Visi bando suprasti, ką bandoma apmokestinti – ar turėjimą (patį faktą), ar taršą.
Jeigu pastarąją, tai geriausias mokestis yra akcizo mokestis – kiek važiuoji, kiek sudegini kuro, tiek ir sumoki. Didesnės kubatūros variklis, daugiau sudeginsi kuro, greičiau važiuosi ir panašiai.
Dabartinis mokestis yra keistokas, hibridinis, skaičiuojamas pagal įvairias formules, bet faktas išlieka faktu – yra apmokestinamas potencialas. Apie tai dar diskutuosime, bet bendro palaikymo nėra.
Jūsų akimis, kaip apsispręs balsuoti Seimas, jeigu sakote, kad net valdančiųjų tarpe nėra vienybės?
Manau, kad bus labai artimas balsavimas, nes yra ir valdančiųjų tarpe žmonių, kurie abejoja šio mokesčio prasmingumu. Bet, kaip dažnai būna, valdantieji turi ir kitų svertų kalbėdami apie biudžeto palaikymą, kitus įstatymus. Galima labai efektyviai mainyti palaikymą ir paramą vienam ar kitam klausimui.
Bet šitas įstatymo projektas pagrįstai sukėlė nemenką sumaištį visoje visuomenėje, todėl tikiuosi, jog šio sumanymo bus atsisakyta ir pereita prie racionalesnių ir logiškų taršos apmokestinimo būdų ir priemonių.
Šiomis dienomis įstatymų, pataisų susijusių su mokesčių didinimų, plečiant bazes, sugalvojant papildomų mokesčių – bręsta nekilnojamojo turto (NT) mokestis, kuomet siūloma apmokestinti kiekvieną unikalų numerį, nesvarbu, ar tai garažas, ar pirtis. Vakar Seimas priėmė žemės mokesčio pataisas vystytojams. Siūloma bankams palikti 20% mokesčio tarifą, kas yra labai įdomu, nes vienintelis verslas, kuris turės mokėti 20%. <...> Ar galima sakyti, kad mokesčių našta dabar yra tik didinama?
Matyt, šitoje diskusijoje blogiausia tai, kad kalbame fragmentais ir nematome bendro paveikslo: kaip didės perskirstymas, kaip didės mokestinė našta ir kaip ji bus paskirstyta, kokias pajamas turintiems žmonėms. Minėtas taršos mokestis labiausiai guls ant mažas pajamas gaunančių žmonių, nes jie neįperka naujausių automobilių.
Kalbant apie NT mokestį, reikia labai aiškiai suprasti, koks tai bus toks modelis – ar ir toliau bus gilinamas tam tikras vertės barjeras, kurio kai kurie asmenys sugeba išvengti turtą pasidalindami tarp šeimos narių, ar jis bus visuotinis, bet nedidelis.
Čia turime diskusiją, nes Vyriausybė neatliko namų darbų ir nepadarė bendro mokesčių sistemos pertvarkos modelio. Darbo grupė, kuri buvo suburta, šnekėjo, derėjosi, kai kurie dalykai pateko į viešąją erdvę, ir, galų gale, darbą pabaigė nepriėmusi kažkokių sprendimų.
STT tyrimas apie galimą korupciją Vilniuje nenustebino
Jūs buvote vienas iš Vilniaus miesto vadovų, vicemeras, iki 2019 m. Turėtumėte žinoti, kas vyksta savivaldybėje, ypatingai statybų sektoriaus planavime, vystyme. Tai, kas vakar nutiko (STT pranešė, kad galimai šiame sektoriuje vyksta korupcinės schemos) Jus nustebino?
Kai mes turime aibę biurokratinių taisyklių, kurių taikymas arba netaikymas priklauso subjektyviai nuo taikančiojo – pareigūno, tarnautojo, institucijos – ir kai neturime aiškių taisyklių išaiškinimo (o tokių taisyklių teritorijų planavimo ir statybų įstatymuose yra apstu), atsiranda terpė neskaidriems dalykams ir korupcijai.
Tai, kad Vilniaus mieste yra labai daug interesų ir pinigų, nes čia yra sukuriama didžioji nekilnojamo turto vertė, akivaizdu, jog atsiranda spaudimas, poreikis procedūras palengvinti, palenkti. Nes tokiu tempu kylant kainoms pirmas susitvarkęs projektą pirmas ir parduoda dar „popierinius“ butus už geras kainas.
Manęs tai nepribloškė, nes tokio pobūdžio skundų, kreipimusi dėl piktnaudžiavimo, procedūrų vilkinimo savivaldybė gauna kiekvieną savaitę. Tiesą pasakius, buvo darytos administracinės, struktūrinės reformos, siekiant supaprastinti sprendimų priėmimus, padaryti juos skaidresnius.
Buvo ir nacionaliniu mastu priimtas ne vienas teisės aktas, pavyzdžiui, statybos leidimų išdavimo informacinė duomenų bazė, kurioje matai, kas buvo įkrauta, kokie parašai sudėti, koks terminas praleistas ir pan. Iki tol [šis sektorius] apskritai buvo laukinės džiunglės, kur kaip kas mokėjo, taip ir tvarkėsi.
Sakyčiau, kad labai lėtai visa sistema eina į priekį ir tokius epizodus vertinu kaip valymąsį, aišku, STT pastangomis.
O mero reakcija ir laiškai?
Mano galva, mero reakcija yra neadekvati, atsakomybės vengimas, bandymas pasakyti, kad aš nieko nežinau. Man nesuprantama, kaip galima taip paprastai ir greitai nusiplauti nuo atsakomybės, kas vyksta tavo institucijoje. Jeigu toks pavyzdys būtų užkrečiamas apskritai niekas už nieką nebūtų atsakingas. Asmeniškai kyšio nedavei ar nepaėmei, parašo nepadėjai, tai kaip ir neatsakingas.
Ten yra „mano komanda“ ir „nemano komanda“.
Arba esi atsakingas už visus vykstančius procesus arba ne. Tai yra elementarus politinės atsakomybės vengimas. Aš nesakau, kad reikėtų eiti į kaltinamųjų suolą kartu su tais, kas tai daro, bet už bendrus procesus savivaldybė turi prisiimti atsakomybę ne tik kai viskas yra gražu, gėlytės žydi, kvepia ir reikia juosteles perkirpti, bet ir tada, kai yra problemų, o ne teisintis, kad aš nieko nežinau, man čia nesuprantama.
Toks neatsakingas už nieką miesto meras nežinau, kokį įspūdį kitiems daro. Man tai nelabai patinka.
Vyriausybė neišnaudoja palankių sąlygų biudžeto formavimui
Prasidėjo biudžeto svarstymai, kitą savaitę, matyt, bus priėmimas. Jūs gavote pinigų Utenos SPA centrui?
Žinokit, niekas niekam negavo, Biudžeto ir finansų komitetas atmetė visus pasiūlymus.
Liūdna Jums dėl to?
Tiesą sakant, liūdna, tame buvo ir labai racionalių sprendimų. Nekalbu apie regioninės reikšmės objektus, tokius kaip baseinai, SPA centrai, nors kažkada buvo žadėta, kad kas 50 kilometrų tokie centrai bus ir kai regiono centre mes tokių dalykų neturime – beje, Utena nėra vienintelė, teikėme pasiūlymą ir dėl Raseinių, kur iki baseino reikia važiuoti 70-80 kilometrų.
Bet čia yra infrastruktūros projektai. Finansavimas mokslui, pagal susitarimą dėl švietimo, kuris ką tik pasirašytas, finansavimas ugniagesiams, viešajam sektoriui, kuriam krizė nesibaigė, vertinant bazinį dydį – visų šių dalykų biudžete nematome.
Dabar yra svarstymo stadija, iki priėmimo dar kartą registruosime tuos siūlymus ir mėginsime Seimo salėje surinkti balsų daugumą ir biudžetą taisyti, nes jis galėtų būti geresnis ir tikrai nesuprantu tokio Vyriausybės ir Biudžeto komiteto pirmininko M. Majausko užsispyrimo, nes šie metai yra geriausi metai per dešimtmetį formuoti biudžetą – fiskalinės drausmės įstatymai netaikomi, dėl infliacijos ir augančio darbo užmokesčio pajamų surinkimas viršija planą, pandemijos efektas yra nuslūgęs, nes nebereikia mokėti prastovų, subsidijų ir panašiai.
Sąlygos yra „auksinės“ ir neišspręsti fundamentalių atskirų sektorių problemų yra tiesiog nesąžininga prieš visuomenę.
Bet tai ne priežastis paleisti pageidavimų koncertą.
Pageidavimų koncertas yra natūralu. Mes kartais stokojame empatijos ir įsijautimo. Aš suprantu, kad Vilniui vienodai, ar turės Utena, Raseiniai tą baseiną ar ne. Bet ten gyvenantiems žmonės, tam regionui tai yra svarbu. Svarbus ir tas žvyrkelis, ir naujas stadionas. Viskas ten gyvenantiems žmonėms yra svarbu. Bet kuo toliau nuo tos teritorijos, tuo ta svarba mažėja ir tada tai tampa pageidavimų koncertu.
Jūs turite „žvėries ženklą“?
Ką tokį?
Išversiu, ką vakar per žinias sakė brolis Paulius, Pakutuvėnų klebonas. Jis teigė, kad galimybių pasas, anot Biblijos, yra „žvėries ženklas“. Maždaug iš serijos „parsiduodate velniui“.
Čia sudėtingesnė situacija. Neprarandu vilties patekti prie šv. Petro vartų, pasiderėti ir pasverti, ką aš gyvenime esu nuveikęs.
Nesu didelis galimybių paso gerbėjas, esu ne sykį jį kritikavęs, tačiau jį turiu, nes esu padorus, tvarkingas pilietis ir laikausi taisyklių, kurios yra priimtos, nors galiu joms ir nepritarti. Esu vienas iš besikreipusių į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso teisėtumo.
Sunku pasauliečiams vertinti kunigų tekstus, bet kaip Jums toks pareiškimas?
Sunku man pamokslus ar sekmadienines homilijas, kitus dalykus vertinti, nes jie galbūt paremti kitokia logika nei mes, pasauliečiai, esame įpratę. Bet jeigu pandemija yra karas, tai kare kaip kare, naudojamos visos priemonės tam, kad sutelkti savo kariaunas, jeigu taip galima pasakyti.
Vienose parapijose vienaip šnekama, kitose – kitaip. Čia, matyt, ir Katalikų bažnyčios vadovybei nuoseklumo reikėtų daugiau, nes tai formuoja požiūrį, įvaizdį ir visos struktūros reputaciją, nes ten eina įvairūs žmonės, taip pat ir tie, kurie turi „žvėries ženklą“. O skiepai kaip kategorizuojami, dar blogiau?
Ten dar kitas klebonas apie skiepus šnekėjo. Vieno miestelio klebonas sakė, kad „įsileidžiate į save velnią“, jeigu skiepijatės.
Čia yra virš racionalaus supratimo, ką mes įsileidžiame. Tikėjimo lauke tokios diskusijos, matyt, tinka, bet čia reikėtų atkreipti dėmesį ir susirūpinti pozicijos nuoseklumu, diskusijose viską galima sakyti, bet gąsdinti, kad nepapulsi į rojų, nes tiki mokslu...
Kaip galvojate, kuo baigsis interpeliacija A. Dulkiui?
Manau, kad baigsis taip, kaip ir visos interpeliacijos – ministras viešai atsakys į užduodamus klausimus. Valdantieji turi formalią daugumą ir manau, kad ministrą apgins. Bet pačios interpeliacijos tikslas nėra tiesiog „nukirsti galvą“, o sudaryti tokias teisines sąlygas ir priemones, kad ministras atsakytų į klausimus taip, kaip tai privalo padaryti, o ne taip, kaip renkasi.
Tikslas nėra tiesiog atstatydinti, tai gali padaryti yra pačios ministrės pirmininkės atsakomybė – ji pasirinko, skyrė, siūlė. Čia opozicija neturi galios ar valios jį patraukti.
Yra pamąstymų, kad reikėtų stabdyti baltarusiškų prekių tranzitą per Lietuvą, ką daro lenkai, reaguodami į dabartinę situaciją. Ką Jūs galvojate?
Gerai, kad ši eskalacija yra pristabdyta Europos viršūnių įsikišimu. Tai yra gerai, nes mes kartais savo galvose kariaujame karus su puse pasaulio menkai sverdami pasekmes mūsų visuomenėms.
Mūsų užsienio ir tarptautinė politika yra grindžiama nacionaliniais interesais. Jeigu kaip nacionalinį interesą matome Baltarusijos izoliaciją ir dar gilesnį jos stūmimą į Rusijos glėbį, nes ieškodama, kur realizuoti prekes, ji tikrai nesisuks į Vakarus, bet į Rusijos pusę, ką gi.
Nemanau, kad tai yra tinkamas sprendimas ir priminsiu, kad net karo atveju prekyba nenutrūksta, mes turime istorinius faktus. Net ir žmonių judėjimas, su tam tikrais apribojimais, vyksta. Aišku, ne per fronto linijas.
Karo, apkasų retorikos, karo kalbėsenos, turi būti mažiau, nes ji tikrai neduoda jokio teigiamo rezultato, bent jau Lietuvai.
Visą G. Palucko interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ rasite čia: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/opozicija/kaip-papirkti-socdemu-mera?soundtrack=1
