Vyriausybei trečią kartą teikiant Seimui Valstybės tarnybos įstatymo projektą, kuriuo bus gerinama vadovų finansinė padėtis, socialdemokratai kritikuoja tokį valdančiųjų elgesį, mat du kartus teikti projektai prieštaravo Konstitucijai.

Opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad taip elgdamiesi valdantieji „rodo atsainų požiūrį į Konstituciją ir valstybės tarnybos ateitį“.

„Nors tik praėjusią savaitę parlamentarai atidėjo reformos svarstymą esą „neribotam laikui“, Ingrida Šimonytė ir Agnė Bilotaitė ūmai vėl neša į Seimą Valstybės tarnybos įstatymo projektą, dėl kurio Seimo Teisės departamentas buvo pateikęs grėsmingų išvadų apie prieštaravimą šalies Konstitucijai. Toks konservatorių elgesys – mažų mažiausiai neatsakingas“, - vertina V. Blinkevičiūtė.

Tuo metu Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas neabejoja, kad siūloma reforma bus pasiekta priešingų tikslų, negu deklaruojama.

„Jie [valdantieji] nori apkarpyti socialines garantijas valstybės tarnautojams, kurios egzistuoja visoje Vakarų Europoje. Tai – kompensacija už valstybei reikalingas kompetencijas. Iki šiol už tarnybos stažą, už ištarnautą laiką buvo numatytas papildomas procentas prie darbo užmokesčio. To nebeliks“, – paaiškina parlamentaras.

Spalį parlamento teisininkai konstatavo, kad A. Bilotaitės inicijuotas įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, visų pirma todėl, kad reformoje nėra nustatyta maksimalių pareiginės algos koeficientų. Vadovams paliekama laisvė.

„Vyriausybės projekte nenumatyti darbo užmokesčio rėžiai. Darbo užmokesčio dydį nustatys vadovai. Argi tai – ne tiesus kelias į visišką neskaidrumą, nepotizmą (t. y. draugų, giminių protegavimą) ir korupciją?“ – klausia G. Paluckas.

Parlamentaras taip pat kritikuoja valdančiųjų užmojį įvesti „dviejų greičių darbo užmokesčio sistemą“.

„Paprasti tarnautojai paliekami su baziniu dydžiu, o vadovai sulaukia malonės: jų darbo užmokestis susiejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu ir indeksuojamas pagal vidutinę algą. Šita dviejų greičių sistema yra visiškai atgrasi, nepriimtina morališkai ir politiškai“, – pažymi G. Paluckas.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė siūlo „nedraskyti valstybės tarnybos sistemos“: jos vertinimu, valstybės tarnybos patrauklumas ir prestižas grėsmingai smunka.

„Susiformavo didžiulė takoskyra. Reikia nedelsiant didinti finansavimą ir numatyti tinkamus darbo užmokesčius visoms tarnybos grandims. Dabartinė teisinė bazė leidžia skatinti perspektyvius tarnautojus, bet tam nėra skiriama lėšų. Čia ne įstatymo problemos, tiesiog reikia skirti pinigų, jeigu norime kokybiško valdymo“, – įsitikinusi R. Budbergytė.

Komentuodami I. Šimonytės ir A. Bilotaitės planus, socialdemokratai pažymi, kad valdantieji nori „gelbėti“ vadovus, jiems suteikdami „neadekvačius įgaliojimus, kuriais jie galės laisvai piktnaudžiauti“: vieniems už tą patį darbą skirti vienokius darbo užmokesčius, kitiems – kitokius.

Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas yra išsakęs įtarimą, kad stiprindami vadovų galias konservatoriai „ruošia vietas „saviems“ tam atvejui, jeigu pralaimėtų rinkimus“.

„Kas visa tai seks ir sužiūrės, ar nėra piktnaudžiavimo? Galima sakyti, Valstybės tarnybos įstatymo kaip tokio išvis nebeliks, pereisime prie Darbo kodekso taikymo valstybės tarnybai – su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kas norės eiti į tokią valstybės tarnybą?“ – įspėja K. Vilkauskas.

Primename, kad pirmadienį Vyriausybė pritarė antrą kartą koreguotam Valstybės tarnybos įstatymo projektui. Atnaujintas reformos projektas teikiamas Seimui. Reformos projektas antrą kartą grįžo į Vyriausybę po praėjusią savaitę vykusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdžio. Parlamentarai atidėjo reformos svarstymą neribotam laikui. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į pačių įstatymo pataisų iniciatorių prašymą ir Teisės departamento išvadas dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.