Socialdemokratai ragina neignoruoti ryškėjančios problemos, kurią atskleidžia apklausos ir tyrimai: mažėja jaunimo pilietinis aktyvumas, įsitraukimas į bendruomenių iniciatyvas ir dalyvavimas priimant sprendimus.
Po reprezentatyvios konferencijos Seime šia tema jos organizatorius, Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės (PDBSG) pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, pažymi, kad mažėjantis jaunimo pilietinio aktyvumo indeksas – tai kartų susvetimėjimo simptomas.
„Trūksta dialogo, neįsiklausoma į jaunimo poreikius, jaunimo reikalai sprendžiami nedalyvaujant jaunimo atstovams. Vis dar gaji tradicija nurodinėti jaunimui, ką daryti, nepaklausiant pačių jaunuolių, kuo jie gyvena ir ką siūlo.
Be to, neformalią ir formalią jaunuolių veiklą, paramos jai teikimą vis dar kausto biurokratinės kliūtys, perteklingi reikalavimai ir, svarbiausia, tarpusavio pasitikėjimo stoka“, – vardija parlamentaras.
Jis cituoja Pilietinės visuomenės instituto tyrimą: 18–29 m. amžiaus grupės piliečių pilietinės galios indeksas sumažėjo nuo 41.3 (2021 m.) iki 38.4 (2022 m.).
„Šie skaičiai liudija, kad sumažėjo jaunų žmonių įsitraukimas į bendruomenines veiklas, jaunuoliai rečiau dalyvauja priimant politinius sprendimus, rečiau inicijuoja problemų sprendimus“, – įspėja K. Vilkauskas.
PDBSG narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis atkreipia dėmesį į jaunimo organizacijų argumentą, kad visuomeninis jaunimo aktyvumas ir bendruomeniškumas yra gyvybiškai svarbus siekiant būti pasirengus ypatingoms situacijoms ar net ruošiantis vadinamajai „dienai X“.
„Kaip teisingai pažymėjo jaunimo atstovai, įsitraukimas į bendruomenių bei visuomenės veiklas ir reikalus reiškia didesnį tarpusavio pažinimą ir bendruomenės poreikių išmanymą. Tai ypač aktualu šiandien, kai tiek daug kalbame apie visuomenės atsparumo didinimą išorės grėsmių akivaizdoje.
Bendruomenės, kurių nariai ir atstovai yra aktyvūs ir dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose, ištikus ypatingai situacijai ar nelaimei bus pajėgios daug tikslingiau veikti ir susitelkti“, – pažymi parlamentaras.
Konferencija Seime organizuota drauge su Jaunimo reikalų agentūra ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). LiJOT prezidentas Umberto Masi pažymi, kad jaunimo aktyvumo ir įsitraukimo situacija „galėtų būti gerokai geresnė“.
Jis paragino Seimo narius prisidėti prie jaunimo formalių ir neformalių veiklų sąlygų paprastinimo ir lengvinimo.
„Aktyvią bendruomenę būtina kurti nuo pat jauno amžiaus. Deja, jaunimo nevyriausybinės organizacijos ir švietimo bei ugdymo sistema dažnai suvokiamos kaip atskiros, paralelinės erdvės. Tam, kad jaunimo dalyvavimas būtų nuolatinis ir nuoseklus, būtina mažinti tą tarpą tarp švietimo politikos ir jaunimo politikos“, – įsitikinęs U. Masi.
Jaunimo atstovas daug vilčių sieja su idėja, kad savivaldos rinkimuose galėtų balsuoti jaunuoliai nuo 16 metų.
„Jeigu norime kurti aktyvią pilietinę visuomenę, pasitikėkime tuo jaunu žmogumi“, – ragina LiJOT prezidentas.