REZOLIUCIJA
DĖL DARBO IR DARBO SANTYKIŲ ATEITIES
2021 m. gegužės 1 d., Vilnius
Lietuvos socialdemokratų partija,
minėdama 125-ąsias savo įkūrimo metines,
nuo pat savo susikūrimo 1896 m. gegužės 1 d. savo veiklą siejusi su kova už dirbančių žmonių teises ir laisves,
savo pirmojoje programoje paskelbusi politinį siekį – atkurti nepriklausomą ir socialiai teisingą Lietuvą, ir nuosekliai šį siekį gynusi per visą savo ilgos politinės veiklos laikotarpį,
būdama Europos Socialistų partijos nare, įsipareigojusia ginti laisvės, socialinio teisingumo, solidarumo ir tvarios lygybės vertybes ir principus,
pripažindama, kad Europos Sąjungos šalių narių tarpe ES Šiaurės šalių socialiai reguliuojamos rinkos modelis išlieka efektyviausiu socialiniu-ekonominiu modeliu, nuosekliai plėtojančiu tvarios ir socialiai teisingos gerovės valstybės viziją,
suvokdama būtinybę laikytis socialinio teisingumo, solidarumo ir tvarios lygybės įsipareigojimų, pereinant prie naujų žiedinės ekonomikos ir žaliojo Europos kurso ekonominių modelių, kad tai nepablogintų dirbančių žmonių gyvenimo ir darbo kokybės,
matydama didėjantį visame pasaulyje prieštaravimą tarp kapitalo bei turto koncentracijos tarptautinių korporacijų rankose ir augančios bedarbystės bei skurdo didelės dalies dirbančiųjų tarpe,
laikydama savo esminiu principu dirbančiųjų interesų gynimą,
įvertindama besikeičiančius darbo santykius ir ketvirtąją pramonės revoliuciją, kuri reikšmingai keičia samdomo darbo pobūdį ir gali padidinti bedarbystę,
pabrėždama, kad COVID-19 krizės metu darbuotojų, ypač dirbančių priešakinėse kovos su pandemija linijose, padėtis dėl prastų darbo sąlygų bei patiriamo streso yra labai bloga,
akcentuodama, kad daugybė darbuotojų sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio, viešojo saugumo, prekybos ir aptarnavimo sektoriuose, taip pat maisto ir kitų prekių kurjeriai rizikavo savo gyvybėmis, tačiau niekas – nei valstybė, nei verslas – jiems iki šiol nėra tinkamai atsilyginę,
atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu sektoriuose, o ypač tarptautinių pervežimų ir logistikos, žmonės dirba ekstremaliomis sąlygomis, gaudami minimalų atlygį už įtemptą darbą, ir kas dieną priversti kovoti dėl savo išgyvenimo ir orumo,
solidarizuodamasi su AB „Achema“ profesine sąjunga bei kitomis profsąjungomis jų kovoje dėl kolektyvinių sutarčių ir palaikydama visas profesines sąjungas jų kovoje už darbuotojų teises,
siekdama, kad Lietuvos darbo rinka ir darbuotojų padėtis būtų geresnė ir kad visi Lietuvos darbuotojai turėtų orias darbo sąlygas ir kuo geresnius deramus atlyginimus,
pareiškia:
- Socialinei, sveikatos ir švietimo sritims skiriamas finansavimas iš nacionalinio biudžeto turi būti padidintas tiek, kad pasiektume bent jau Europos Sąjungos vidurkį pagal BVP dalį, skiriamą šioms sritims.
- Nacionalinio vidaus produkto perskirstymas per nacionalinį biudžetą turi pasiekti iki 40% BVP lygio, kad galėtume užtikrinti tinkamą valstybės viešojo sektoriaus veikimą ir jos funkcijų finansavimą. Tam būtina progresyviai didinti kapitalo, turto mokesčius, taikyti griežtas priemones kovoje su mokesčių slėpimu, jų mokėjimo išvengimu, mokestiniu sukčiavimu, didinti pajamų mokesčio progresyvumą, o „žaliuosius mokesčius“ įvedinėti tik užtikrinant, kad jie nesmogs silpniausiesiems.
- Lietuva nebeturi jokių galimybių kliautis pigios darbo jėgos šalies statusu. Mūsų visų tikslas matyti Lietuvą didesnės pridėtinės vertės bei aukštesnių atlyginimų ir pajamų šalimi, o tam būtina investuoti į profesinio orientavimo, darbo jėgos perprofiliavimo ir perkvalifikavimo programas daug didesnes lėšas.
- Žaliasis atsinaujinimas privalo būti socialiai teisingas ir kurti gerai apmokamas bei saugias darbo vietas mūsų šalies žmonėms.
- Visose valstybės ir savivaldybių kontroliuojamose įmonėse bei organizacijose turi galioti kolektyvinės sutartys.
- Įsipareigojame siekti, kad Lietuva greičiau pereitų prie 35 valandų darbo savaitės, o atskiruose sektoriuose (pavyzdžiui, socialiniame) – ir prie 4 darbo dienų savaitės bei geresnio darbo ir šeimos įsipareigojimų balanso.
- Turime sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje profesinėms sąjungoms priklausančių asmenų skaičius augtų, ir kad profsąjungų įtaka darbo rinkoje didėtų.
- Būtina skatinti platesnes diskusijas visuomenėje dėl priemonių, kuriomis Lietuva atlieptų ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius. Tarp jų – būtina didinti minimalų bazinį atlyginimą ir įvertinti universalių bazinių pajamų modelio galimybes.
- Įsipareigojame siekti ekonominės demokratijos plėtros valstybėje – didesnio darbuotojų atstovavimo įmonių ir organizacijų valdymo organuose, kooperacijos ir didesnio pelno dalinimosi su darbuotojais.
- Valstybė privalo pakeisti platforminio darbo reglamentavimą ir pripažinti kad tai yra darbas, kuris turi būti socialiai apsaugotas ir įpareigoti platforminio darbą organizuojančias įmones užtikrinti būtinas minimalias socialines garantijas – pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų draudimą ir sveikatos draudimą.
- Valstybė turi skatinti ir remti socialiai atsakingus darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais – pavyzdžiui, suteikdama prioritetą viešuosiuose pirkimuose visoms įmonėms, kuriose galioja kolektyvinės sutartys.
- Turi būti sustiprintos pastangos kovoti su bet kokia diskriminacija darbo santykių srityje dėl lyties, amžiaus, rasės, religijos, tautybės, lytinės orientacijos ir kitų įstatymuose numatytų diskriminacijos pagrindų.
- Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai dirbant tą patį darbą, iki šiol pernelyg dideli. Privalome įgyvendinti kompleksines priemones tam, kad šią padėtį pakeistume iš esmės.
- Lietuvoje iki šiol dar daug išnaudojimo ir diskriminacijos darbo rinkoje, vyksta ir prekyba žmonėmis. Ekonomikai augant, vis daugėja šiuolaikinės vergovės atvejų pačioje mūsų šalyje. Turi būti sutelktos visos būtinos teisėsaugos pajėgos, kad šis reiškinys būtų visiškai išrautas.
- Ekonominės globalizacijos ir visuotinės skaitmenizacijos akivaizdoje Lietuva turi gerokai daugiau investuoti į kokybišką ir visuotinai prieinamą suaugusiųjų švietimą sudarant deramas sąlygas persikvalifikavimui ir prisitaikymui prie naujausių technologinių iššūkių.
