Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) neigiant savo atsakomybę dėl blogėjančios situacijos slaugos sektoriuje, socialdemokratai atkreipia dėmesį į tai, kad didžiulis procentas baigusiųjų slaugos studijas išeina dirbti į privačias įmones, o ministerija tik didina studijų vietų skaičių, bet neturi strategijos, kaip pritraukti ir išlaikyti slaugytojus.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė ragins komiteto narius sustiprinti Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolę po to, kai Valstybės kontrolė paskelbė itin neigiamas išvadas dėl slaugos specialistų trūkumo ir valstybės politikos šioje srityje.
„Slaugos specialistų skaičius mažėja. Ar tai reiškia, kad mažėja slaugos poreikis visuomenėje? Žinoma, ne. Mūsų visuomenė sparčiai sensta, slaugos poreikiai tik didės. Esamas slaugytojų skaičius skandalingai atsilieka nuo Lietuvos sveikatos strategijoje iškeltų tikslų“, – komentuoja parlamentarė.
Ji stebisi SAM atsakymu, esą ministerija nežino, kiek slaugytojų trūksta ir kiek jų reikia, mat savivaldybės nepateikia išsamios informacijos. O. Leiputė ragins Seimo komitetą pasiaiškinti, kodėl ministerijos ir savivaldybių duomenys apie slaugytojų, bei jų padėjėjų trūkumą skiriasi nuo kelių iki keliasdešimt kartų.
„Baisu, kad ministras nieko nežino. Slaugytojai dirba už tris, jų krūviai vėl augs jau kitąmet, nes jiems permetamos kai kurios gydytojų funkcijos.
Sprendžiant iš ministerijos atstovų paaiškinimų, ministerija nemato jokios savo atsakomybės dėl esamos krizės. Viceministras taip ir pasakė: ministerija negali nei informacijos surinkti, nei slaugytojų atlyginimų užtikrinti, o dėl finansavimo stygiaus esą kaltos profsąjungos!“ – stebisi O. Leiputė.
„Nors slauga mūsų sparčiai senstančioje visuomenėje turėtų būti prioritetas Nr. 1, ministerija negali rišliai paaiškinti, kaip bus panaudoti 14 mln. eurų, kuriais žadama „pritraukti“ sveikatos priežiūros specialistus. Visiškai neaišku, kiek iš šios sumos atiteks būtent slaugytojams išlaikyti ir pritraukti – ir kaip tai bus daroma.
Planas pakibęs, nepatvirtintas. Tiesa, daugiau nei 100 mln. eurų numatyta ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrai, bet tai daugiausia lėšos infrastruktūrai. O kas dirbs toje infrastruktūroje?“ – klausia O. Leiputė.
Socialdemokratė pažymi, kad net tos gydymo įstaigos, kurios uoliai vykdė ministerijos nurodymus ir panaikino ištisus skyrius bei padalinius, kad tik taptų kuo pigesnės, dabar skundžiasi, kad atlyginimams turi sumokėti daugiau, nei gauna lėšų.
Parlamentarė pažymi, kad kitąmet algos slaugytojams didės nepalyginamai mažiau nei gydytojams.
„Baigusių slaugos studijas labai padaugėjo, bet dauguma jų nė nesvarsto dirbti valstybinėse gydymo įstaigose. Jie plūsta į privačias įmones, ypač grožio sektoriaus, išvyksta į užsienį. Tuo metu SAM su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagalba tik didina studijų vietų skaičių – kad privati medicina nepritrūktų paslaugių rankų, ar ne?“ – komentuoja parlamentarė.
Ji įspėja, kad I. Šimonytės Vyriausybė neturi jokios praktinės strategijos, kaip spręsti krizę slaugos sektoriuje.
„Neužtenka didinti studijų vietų skaičių. Norint pritraukti slaugos specialistus, reikia nedelsiant didinti atlyginimus ir mažinti krūvius“, – įsitikinusi Seimo narė socialdemokratė O. Leiputė.