Priešpaskutinė plenarinė sesija buvo kaip niekada emocinga. Vien Mobilumo paketo svarstymas sukėlė neregėtą aistrų bangą daugelyje Europos Sąjungos šalių. Džiugu, kad pagaliau priėmėme sprendimą dėl laikrodžių sukiojimo ir autorių teisių apsaugos.
Po Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos europarlamentarų prašymų Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajanis išėmė Mobilumo paketą iš trečiadienio plenarinės sesijos darbotvarkės, todėl balsavimas buvo nukeltas į kitą savaitę. Esminis reikalavimas, kuriam priešinasi Lietuva ir kitos šalys – periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį. Šis reikalavimas yra nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms.
Kitas siūlymas – kabotažo (paslaugų vykdymo kitoje šalyje) ribojimas. Priėmus paketą, būtų ribojama galimybė teikti transporto paslaugas kitose šalyse, nustatant reikalavimą daryti kelių dienų pertrauką tarp kabotažo operacijų. Neaišku, ar iki balsavimo užteks laiko apsvarstyti visus Mobilumo paketo pasiūlymus, tačiau tikiuosi, kad toks, koks jis yra dabar - priimtas nebus.
Plenarinės sesijos metu nusprendėme, kad daugiau laikrodžių sukioti nebereikės.
Laikrodžių sukiojimo turėtų būti atsisakyta 2021-aisiais. Tad jau visai ne už ilgo, gyvensime vasaros laiku. ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų. Pernai vasarą Europos Komisija vykdė viešąsias konsultacijas šiuo klausimu. Iš viso sulaukta 4,6 mln. europiečių nuomonės: 84 proc. palaikė sezoninio laiko keitimo atsisakymą, o 16 proc. norėjo, jog liktų taip kaip yra.
Patvirtinome autorių teisių internete direktyvą, kuri sustiprins kūrėjų ir leidėjų galimybes gauti teisingą atlygį už išplatintą jų turinį, o kartu apsaugos saviraiškos laisvę. Tikimės, jog tai paskatins interneto bendroves sudaryti sutartis su leidėjais, muzikantais, atlikėjais, režisieriais bei kitais autorių teisių turėtojais ir jiems deramai atlyginti už jų darbų pateikimą platformose. Be to, autoriai ir atlikėjai turės galimybę reikalauti papildomo atlygio iš turinio platintojų tuomet, kai pirminėje sutartyje numatytas atlygis yra „neproporcingai mažas“ palyginti su turinio platintojo gauta nauda. Direktyva paveiks tokias platformas kaip „Youtube“, „Facebook“, „Google News“ ir pan. Internetas išliks laisvos saviraiškos erdvė, todėl ir toliau bus galima dalintis animuotais paveikslėliais bei memais. Be to, ir toliau bus galima dalintis autorių teisių saugomais darbais citavimo, kritikavimo, apžvalgų, karikatūros, parodijos ar pastišo tikslais.
Direktyva leis paprasčiau naudoti autorių teisių saugomą medžiagą atliekant teksto ir duomenų gavybą moksliniais tikslais, taip pat nemokamai ją naudoti siekiant išsaugoti kultūros paveldą. Autorių teisių apribojimai nebus taikomi mokymui ar iliustracijai naudojamam turiniui. Numatytos palengvintos sąlygos turiniui kelti į internetines enciklopedijas (pavyzdžiui, „Wikipedia“) bei atviro turinio platformas (pavyzdžiui, „GitHub“), taip pat naudoti jį kitais nekomerciniais tikslais. Palengvintos taisyklės numatytos ir startuoliams.
Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų. Bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą. Būtent dėl šių priežasčių nuo 2021-ųjų nebebus prekiaujama vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, balionų lazdelėmis, šiaudeliais, ausų krapštukais, taip pat iš polistireno putplasčio pagamintomis maisto ir gėrimų pakuotėmis bei indais, o ant drėgnų bei sanitarinių servetėlių, cigarečių su plastikiniais filtrais ir plastikinių puodelių pakuočių bus privalu informuoti, jog netinkamai išmesti šie daiktai žaloja aplinką dėl juose esančio plastiko.
Europos Sąjungoje vėžys yra pirmoji su darbu susijusių mirties atvejų priežastis. Kasmet 53 proc. su darbu susijusių mirčių sukeliama vėžio, palyginti su 28 proc. – kraujotakos sistemos ligų ir 6 proc. – kvėpavimo takų ligų. Tarp dažniausiai darbo aplinkos sąlygotų vėžio susirgimų – plaučių vėžys (1 iš 10), mezotelioma, šlapimo pūslės vėžys. Tarp labiausiai paveiktų sektorių – statybų, chemijos, automobilių, baldų, maisto, tekstilės, medienos apdirbimo pramonė, sveikatos priežiūros sektorius.
Pritarėme trečią kartą atnaujintai kancerogenų ir mutagenų direktyvai, kuri apriboja penkių papildomų sveikatai kenksmingų chemikalų (kadmis, berilis, arseno rūgštis, formaldehidas ir 4,4'-metilendianilinas (2-chloroanilinas)) naudojimą metalurgijos, elektronikos, statybos, sveikatos ir kitose srityse. Tikimės, kad naujosios taisyklės pagerins daugiau kaip milijono europiečių darbo sąlygas ir padės kasmet išvengti daugiau nei 22 tūkst. su darbu susijusių susirgimų, kurių svarbiausias yra vėžys.
Puiki žinia - balsavome už triskart didesnį „Erasmus+“ programos finansavimą 2021–2027 m. laikotarpiu. Pasiūlėme išsamų priemonių rinkinį, skirtą panaikinti ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms kliūtims, kurios trukdo jaunimui įsitraukti į mainų programas. Siūlome ES ir valstybių mastu parengti socialiai remtinų ir pažeidžiamų žmonių įtraukties planus, taip pat pakoreguoti stipendijas atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas. Programų dalyviams turėtų būti siūlomi kalbos kursai, administracinė pagalba ir galimybė mokytis internetu. Siekiame suteikti galimybę „Erasmus+“ programoje dalyvauti ikimokyklinio ir ankstyvojo ugdymo darbuotojams, taip pat jauniems sportininkams ir treneriams. Profesinio švietimo mainai, ypač pasienio regionuose, taip pat turėtų būti atnaujintos programos prioritetas ir sulaukti daugiau lėšų. Jei pritrūktų „Erasmus+“ lėšų, dalį išlaidų galima būtų padengti iš kitų ES fondų.
Patvirtinome teisės aktus, kurie leis sukurti švaresnę ir konkurencingesnę Europos elektros energijos rinką, taip pat geriau parengti ją rizikai. Naujosios taisyklės leis panaikinti tarpvalstybinės elektros energijos prekybos kliūtis ES, kad būtų galima laisvai prekiauti bent 70 proc. jos pajėgumų. Visų pirma bus leista laisviau prekiauti atsinaujinančia energija. Naujosios taisyklės taip pat geriau apsaugos gyventojus nuo rizikos staiga pritrūkti elektros energijos. Jos įpareigos ES valstybes sudaryti planus, skirtus stiprinti tokios rizikos valdymą ir bendradarbiauti tarp regionų.
Vartotojai, besisiunčiantys muzikos įrašus, programėles ar žaidimus, taip pat besinaudojantys debesų kompiuterija ar socialinėmis medijomis bus geriau apsaugoti nuo nekokybiško turinio ar paslaugų. Šios teisės galios ir vartotojams, gaunantiems paslaugą ar prekę mainais už suteiktus asmeninius duomenis. Patvirtinome direktyvą, kuri leis suvienodinti internetu ir įprastose parduotuvėse apsiperkančių vartotojų teises, o kai kurias iš jų išplėsti. Įsigijęs nekokybišką prekę vartotojas turės teisę ją pakeisti arba sutaisyti nemokamai.
ES šalims trūksta politinės valios kovoti su finansiniais nusikaltimais, privalu imtis naujų europinio ir pasaulinio lygio priemonių. Raginame pertvarkyti ES valstybių mokesčių ir finansų priežiūros sistemas ir stiprinti institucijų bendradarbiavimą, taip pat sukurti ES finansų policiją, finansinės žvalgybos tarnybą ir kovos su pinigų plovimu priežiūros instituciją, taip pat pasaulinę mokesčių priežiūros įstaigą prie Jungtinių Tautų Organizacijos. Taip pat, geriau apsaugoti informatorius bei tiriamuosius žurnalistus. Reikėtų Europoje pritaikyti JAV veikiančią sistemą, pagal kurią informatoriams atlyginama finansiškai iš specialaus fondo.
Iš esmės sugriežtinome naujų Europoje parduodamų automobilių taršos ribas. Vėliausiai 2030 m. naujų automobilių į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis turės sumažėti 37,5 proc. palyginti su 2021 m. lygiu. Tai gerokai daugiau nei 30 proc. sumažėjimas, kurį iš pradžių siūlė įteisinti Europos Komisija. Parlamentas patvirtino nuostatą, pagal kurią automobilių gamintojai, pažeidę šias taisykles, bus baudžiami. ES siekia iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Automobiliai yra tarp didžiausių taršos šaltinių.
Balsavome už griežtesnes geriamojo vandens kokybės normas ir geresnę prieigą prie vandens iš čiaupo. Ketinama gerokai sumažinti leistiną švino ir chromo kiekį geriamajame vandenyje, taip pat numatyti legionelių bakterijų, chloratų ir kitų sveikatą veikiančių medžiagų ribas. Geriamasis vanduo iš čiaupo yra gerokai pigesnis negu iš butelio, be to, plastikiniai buteliai itin teršia aplinką, todėl siūlome įpareigoti valstybes ne tik užtikrinti geriamojo vandens kokybę, bet ir pasiekti, kad visi žmonės, ypač pažeidžiamiausios jų grupės, turėtų prieigą prie geriamojo vandens. Siūloma įrengti daugiau nemokamų geriamojo vandens čiaupų viešosiose erdvėse, taip pat administraciniuose ir viešuosiuose pastatuose. Savo ruožtu raginame restoranus ir valgyklas tiekti klientams geriamąjį vandenį nemokamai arba už mažą kainą.
