Išsekę, skurstantys, demotyvuoti – tokią jaunųjų mokslininkų būklę atskleidė naujas tyrimas, kurį Seime pristatė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) atstovai. Seimo nariai socialdemokratai Orinta Leiputė ir Algirdas Sysas įsitikinę, kad esamas sąlygas būtina keisti.
2021 m. baigtas tyrimas parodė, kad pasirinkusiems doktorantūros studijas jaunuoliams labai sunku suderinti mokslinį darbą ir asmeninį gyvenimą. Daugiau kaip 80 proc. doktorantų sakė jaučiasi išsekę. Tyrimą pristatęs Arūnas Žiedelis pažymėjo, kad moterų išsekimas – didesnis negu vyrų.
LJMS pirmininkė Salomėja Vanagienė atkreipė dėmesį į tai, kad doktorantų amžiaus vidurkis – 30 m.
„Pagal amžių esame vieni aktyviausių visuomenės narių, norime kurti šeimą, apsirūpinti būstu. Bet esame traktuojami kaip studentai. Ties 30-aisiais metais baigiasi motinystės išmokos. Jeigu įstojai į doktorantūrą po 30-ies ir susilauki vaikų, esi visiškai priklausoma nuo vyro arba turi kažkaip derinti šeimą, papildomą darbą ir studijas", – aiškina S. Vanagienė.
Doktorantai gauna stipendijas. „Mokesčių nemokame. Toks statusas vertas diskusijų. Vienu metu doktorantai yra turėję darbuotojų statusą. Bet mes norime ir studentų privalumų", – sako LJMS pirmininkė.
S. Vanagienė pasisako už trumpesnė darbo savaitę: „Pailsėjęs žmogus gali daugiau nuveikti."
Pasak LJMS pirmininkės, mūsų mokslo sistema vis dar „archainė": „Mokslo ir studijų institucijose 55 proc. moterų. Moterys sudaro 58 proc. doktorantų. Bet aukštose pozicijose moterų nėra. Moterys dirba asistentėmis, lektorėmis", – pažymi mokslininkė.
LJMS mokslo politikos grupės narė Vaida Kirkliauskaitė iliustravo situaciją savo asmeniniu pavyzdžiu.
„Aš ir doktorantė, ir universiteto dėstytoja, ir jauna mama, ir prižiūriu sergančią močiutę. Kasdienius darbus darau savo mokslinio darbo sąskaita. Savaitgaliais turiu „atidirbti" tą laiką", – pasakoja mokslininkė.
„Grįžau į darbą po dviejų savaičių po gimdymo. Visur nešiojausi vaiką, vysčiau ant stalo. Kolegos stebėjosi: ką tu čia veiki? Ko nesėdi namie? Bet aš supratau, kad mano karjera sustos, jeigu aš trims metams liksiu namie. Taip ir nešiojusi vaiką, išlankstomą lovytę, vežimėlį, krepšį, kuprinę su kompiuteriu... Per dvejus metus išsekinau savo organizmą, turėjau sustoti, nes jau ir gydytojai liepė", – sako V. Kirkliauskaitė.
Jos vertinimu, 288 eurų išmoka būnant motinystės atostogose – „juokinga suma". „Su savo 600 eurų alga samdžiausi auklę, kuriai mokėjau 800 eurų. Tai reiškia – mano vyras finansavo auklę, kad aš galėčiau dirbti universitete", – pasakoja jaunoji mokslininkė.
Kanadoje studijavusi moteris pasakoja, kad toje šalyje studentų miesteliuose veikia vaikų darželiai, vaikai priimami nuo 4 mėn., kas 2 valandas mamos gali pamaitinti savo kūdikius.
Seimo narys socialdemokratas A. Sysas įsitikinęs, kad socialinių garantijų ir išmokų klausimus būtina spręsti nedelsiant, kad asmeninio gyvenimo ir mokslinės karjeros derinimas nebūtų egzistencinis iššūkis jaunoms mokslininkėms.
Parlamentaras pažymi, kad socialdemokratų ginama keturių dienų darbo savaitės idėja „skinasi kelia valdžios koridoriuose" – tokį palengvinimą jaunoms mamoms jau siūlo Seimo pirmininkė.
A. Sysas stebisi vis dar egzistuojančiu vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkiu biudžetiniame sektoriuje. „Iš kur tas atotrūkis, jei darbas vertinamas vienodai?" – klausia parlamentaras.
Seimo narė socialdemokratė O. Leiputė viliasi, kad dvi smarkiai kritikuojamos reformos – sveikatos sistemos ir švietimo įstaigų tinklo – nepablogins būtiniausių paslaugų prieinamumo, nors valdžia planuoja „naikinti gydymo įstaigas, mokyklas, darželius".
„Labai nesinorėtų, kad dėl nepakeliamų sąlygų jaunos moterys mestų mokslinę karjerą. Lietuvai reikia jaunų protų, idėjų, mokslo. O politikai privalo atlikti namų darbus", – sako parlamentarė.
