2015 m. Aplinkos ministerijoje priėmėme labai drąsų ir ryžtingą sprendimą – uždraudėme verslinę žūklę ežeruose. Kaip parodė gyvenimas, sprendimas buvo ne tik drąsus, bet ir labai naudingas. Šalies ežeruose akivaizdžiai pradėjo daugėti žuvų.
Toks pat sprendimas, tik dvejais metais anksčiau, priimtas ir dėl verslinės žvejybos Kauno mariose. Po kelerių metų be žvejybos tinklais, Kauno mariose atlikti tyrimai, kurie nudžiugino ne tik mokslininkus, bet ir visus žvejus mėgėjus. Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, žuvų padaugėjo nuo 440 tonų 2014-aisiais iki 1640 tonų 2018-aisiais.
Sprendimus uždrausti verslinę žūklę ežeruose ir Kauno mariose tuomet grindėme labai prasta žuvų išteklių būkle ir neracionaliu bei nesąžiningu valstybės išteklių naudojimu.
Žvejai mėgėjai kasmet už žvejybą šalies vandens telkiniuose sumoka po 1,7 mln. eurų, o žvejai verslininkai už išteklius, kuriems užauginti neinvestavo nei cento, moka keliolika kartų mažiau.
Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, žuvų padaugėjo nuo 440 tonų 2014-aisiais iki 1640 tonų 2018-aisiais.
Apskritai, mėgėjiška žūklė lietuvaičiams – dar viena „religija“. Šalia krepšinio. Anksčiau atliktas tyrimas atskleidė neįtikėtiną faktą – meškerę nors kartą per metus į rankas paima apie pusė milijono mūsų šalies gyventojų.
Žvejybos leidimus kasmet perka virš 200 tūkstančių žmonių. Nemokamai žvejoja vaikai, senjorai ir neįgalieji.
Esame vieni iš lyderių ES pagal žvejybos reikmenų parduotuvių skaičių tūkstančiui gyventojų.
Žvejybos įrankių ir masalų gamyba, prekyba, leidyba, laivybos, nakvynės, maitinimo ir kitos su mėgėjiška žūkle susijusios paslaugos kasmet generuoja ne vieną dešimtį milijonų eurų valstybei sumokamų mokesčių, sukuria šimtus darbo vietų.
Galiausiai, už šalies žvejų mėgėjų pinigus įžuvinami ežerai (bent jau taip turėtų būti).
Tačiau yra vietų, kur verslinė žūklė Lietuvoje vyksta ir toliau. Ungurių žvejybai išskirta apie 50 vietų įvairiuose upeliuose, seliavos tinklais žvejojamos 40-tyje ežerų, stinteles žiemą tinklais žvejai verslininkai traukia 8-iuose ežeruose, išduodami leidimai upėse žvejoti neges. Verslinė žvejyba vyksta Baltijos jūroje ir Kuršių mariose.
Anksčiau atliktas tyrimas atskleidė neįtikėtiną faktą – meškerę nors kartą per metus į rankas paima apie pusė milijono mūsų šalies gyventojų.
Šalyje vis dar vykstanti verslinė ungurių žvejyba – ne tik klaida, tačiau ir tarptautinė gėda Lietuvai. Ungurių ištekliai visame pasaulyje mažėja drastiškai. Ši žuvis saugoma tarptautiniu mastu, daugelis Baltijos jūros valstybių draudžia ungurių žvejybą, o pas mus ji gaudoma pramoniniu būdu.
Siūlau nelaukti, kol unguriai išnyks iš Lietuvos vandens telkinių, ir nedelsiant uždrausti verslinę jų žvejybą.
Seliavų ir stintelių žieminė žvejyba kasmet tampa vis populiaresnė tarp žvejų mėgėjų, tačiau dėl šių išteklių nuolat tenka konkuruoti su žvejais verslininkais ir meškere žvejoti prieš tai į tinklus nepakliuvusias žuvis.
Uždarbis iš verslinės seliavų žūklės nedidelis, todėl šią pramonės šaką galima drąsiai uždaryti ir seliavas palikti tik rekreacijai.
Yra manančių, kad seliavų ir stintelių populiacijas reikia reguliuoti, dėl to jos žvejojamos tinklais, tačiau akivaizdu, kad ežerai – ne kiaulių ferma ir nieko reguliuoti čia nereikia. Jei reikės, gamta, tiksliau ešeriai ir lydekos, viską sureguliuos patys.
Uždarbis iš verslinės seliavų žūklės nedidelis, todėl šią pramonės šaką galima drąsiai uždaryti ir seliavas palikti tik rekreacijai.
Verslinės menkių žvejybos reguliavimas Baltijos jūroje baigėsi visuotiniu menkių žvejybos draudimu. Jau seniai buvo aišku, kad menkių ištekliai Baltijoje išeikvoti, juolab kad didesnių menkių jau seniai jūroje niekas nebepagaudavo.
Panaši situacija gali nutikti ir Kuršių mariose. Verslininkų spaudimas čia gyvenančioms ar migruojančios žuvų rūšims labai didelis, o ant prekystalių guldomos mažesnio nei mėgėjams leidžiama sugauti dydžio žuvys. Tai reiškia, kad kai kurios iš jų net neišneršusios.
Neramina ir faktas, kad Kuršių mariose itin gausiai sugaunamos į neršto vietą plaukiančios lašišos ir šlakiai. Valstybė skiria milijonus šių žuvų populiacijos atkūrimui ir apsaugai, o jos suvalgomos dar nė nespėjusios atplaukti iki nerštaviečių.
Jei situacija artimiausiu metu nesikeis, ne tik verslinę, bet ir visą kitą žūklę Kuršių mariose gali tekti apriboti. Kaip nutiko Baltijoje.
Siūlau nelaukti drastiškų tarptautinių apribojimų žvejybai Lietuvoje, o patiems imtis priemonių, juolab kad kryptis labai aiški. Teigiami rezultatai, uždraudus verslinę žūklę šalies ežeruose, skatina tų pačių priemonių imtis ir su ungurių, seliavų, ežerinių stintelių bei versline žūkle Kuršių mariose.
Mažos išimtys gaudyklėms ir tinklams mariose gali būti taikomos poilsiautojų pamėgtoms kuojoms, karosams, plakiams ir karšiams.
Nereikėtų riboti ir stintų žvejybos, tačiau visa kita žvejyba turi būti draudžiama, kitaip jau artimiausiu metu žuvų gali ir nebelikti.
Autorių galite sekti 
