Gavę informacijos, kad kitų metų valstybės biudžete nebus numatyta pakankamai lėšų kelių tvarkymui, socialdemokratai kreipėsi į finansų ir susisiekimo ministrus reikalaudami didinti finansavimą apleistai kelių infrastruktūrai.
Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis įsitikinęs, kad proveržį būtų galima pasiekti, jeigu Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) būtų skiriama bent 80 proc. pajamų, gautų už kuro akcizą, ir visos surinktos kelių naudotojo mokesčio (vinječių) pajamos.
„2024 m. biudžeto projektas į Seimą atkeliaus tik spalį, bet rugpjūtį finansų ministerija paprastai nustato maksimalius asignavimų limitus, kad jų valdytojai jau žinotų ir galėtų planuotis kitų metų išlaidas. Taigi dabar – pats biudžeto formavimo įkarštis ministerijose. Deja, mus pasiekia informacija, kad apleistų kelių tvarkymo poreikiai vėl stumiami į paraštes“, – įspėja E. Sabutis.
Anot parlamentaro, Vyriausybė nekreipia dėmesio į ekspertų perspėjimus dėl tragiškos kelių būklės ir nenori skirti daugiau pinigų, surinktų iš degalų akcizo.
„Tai absurdiška situacija, nes juk akcizas už degalus yra tikslinis mokestis, kurį sumoka vairuotojai, į savo automobilius pilantys benziną ar dyzeliną. Todėl visiškai natūralu tikėtis, kad šie pinigai grįš į kelių infrastruktūrą. Deja, dabartinė valdžia su kiekvienais metais mažina akcizo dalį, skiriamą keliams, ir pinigus naudoja kaip nori, visai kitoms reikmėms“, – pažymi parlamentaras, pažymėdamas, kad taip valdantieji „lygina biudžeto duobes, nors turėtų išlyginti kelius“.
Rajonų keliai toliau nyks
Socialdemokratai ne kartą pabrėžė, kad norint pasiekti pastebimų pokyčių apleistame susisiekimo sektoriuje, būtina nedelsiant didinti lėšas kelių priežiūrai.
„Plika akimi matyti, kad kelių tinklas šalyje tragiškai susidėvėjęs. Po kelių avarijų imta kreipti daugiau dėmesio į tiltų ir viadukų atnaujinimą, tačiau dešimtys jų vis dar yra avarinės būklės. Kur nukeliausime tokiais keliais ir su tokiu požiūriu?“, – klausia E. Sabutis.
Nors vilčių teikia Seime sunkiai priimtas laikinasis bankų solidarumo mokestis, lėšos iš šio mokesčio bus nukreiptos į didžiuosius infrastruktūrinius projektus, kurie sustiprins karinį mobilumą Lietuvoje, pažymi parlamentaras.
„Situacija čia tikrai pagerės, bet žiūrint plačiau – daugelis kelių, tiltų, viadukų dėl prasto finansavimo nesulauks net būtinojo remonto. Ką jau kalbėti apie kelių tinklo plėtrą. Bus tvarkomi atskiri valstybinių kelių ir magistralių ruožai, bet kiti keliai, ypač rajoniniai, ir toliau pamažu trupės ir nyks“, – įspėja E. Sabutis.
Seimo narys atkreipia dėmesį ir į kitą, kiek netikėtą aspektą: įsibėgėjanti ligoninių reforma, lėmusi gydymo įstaigų mažinimą ir naikinimą rajonuose, verčia žmones sveikatos paslaugų vykti į kitus regionus.
„Paliegę, sergantys, skausmą kenčiantys žmonės bus priversti kratytis neasfaltuotais žvyrkeliais ir duobėtais keliais dešimtis kilometrų. Taigi serganti Lietuvos kelių infrastruktūra darys tiesioginį neigiamą poveikį žmonių sveikatai“, – įspėja Seimo narys socialdemokratas E. Sabutis.