Seime Socialdemokratų partijos frakcijos narės Dovilės Šakalienės ir Tolerantiško jaunimo asociacijos iniciatyva buvo pristatyti nuomonės tyrimai, kaip keitėsi Lietuvos visuomenės ir politinių partijų nuostatos LGBT teisių atžvilgiu.
Gyventojų nuomonės pasikeitimus per 2013-2016 metus tyrė Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras. Žmonių buvo klausiama nuomonės dėl kaimynystės, darbo kartu arba būsto nuomos, susijusios su LGBT asmenimis. Pasak ekspertės dr. Vilanos Pilinkaitės-Sotirovič, mūsų visuomenės požiūris į LGBT keitėsi teigiama linkme – prieš penkerius metus LGBT asmenys buvo trečia nemėgstamiausia žmonių grupė, tuo tarpu dabar jie yra 6-oje pozicijoje.
„Apibendrindama galiu pasakyti, kad nuomonės apie LGBT pagerėjimas yra, bet jis lėtas. Galbūt dėl to, kad atsiranda labiau nemėgstamų grupių – tokių kaip pabėgėliai, musulmonai,“ – sakė V. Pilinkaitė-Sotirovič.
Politikų nuostatos LGBT atžvilgiu taip pat keitėsi. Tolerantiško jaunimo asociacija pristatė Lietuvos politinių partijų nuostatų LGBT žmonių atžvilgiu indeksą, kuriame įvertintas Seime frakcijas turinčių politinių partijų veikimo palankumas LGBT žmonėms 2016 m. lapkritį – 2017 m. lapkritį. Vertinti Seimo narių pasisakymai, teisėkūra bei balsavimas. Indekso reikšmės svyruoja nuo +100 iki -100, kur +100 yra visiškas palankumas LGBT žmonėms ir – 100 yra visiškas priešiškumas.
Pasak politologo Mindaugo Kluonio, pagal bendrajį įvertį palankiausiu LGBT žmonėms elgesiu 2016-2017 m. Seime pasižymėjo Liberalų sąjūdis (+70) ir Lietuvos socialdemokratų partija (+68,4). Kitos partijos laikėsi nepalankių ir priešiškų nuostatų. Nepalankiausios buvo Tvarka ir teisingumas (-73) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (-65). Nuo jų nedaug atsiliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (-57,7) ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (-43,5). LSDDF laikėsi labiau neutralios pozicijos, išskyrus Darbo partijos narius, kurie pasirašė po nepalankiais LGBT žmonėms įstatymų projektais.
Jei kitose frakcijose fiksuota tiek palankiai, tiek nepalankiai LGBT bendruomenės atžvilgiu balsavusių narių, LLRA-KŠS nariai nė sykio nebalsavo palankiai.
Nepalankiai LGBT atžvilgiu dažniausiai pasisakė Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos narys Petras Gražulis ir konservatorius Rimantas Dagys. Tuo tarpu dažniausiai LGBT žmones pasisakymais palaikydavo liberalės Aušrinė Armonaitė bei Viktorija Čmilytė–Nielsen ir iš socialdemokratų frakcijos – Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė.
„Politikai privalo atstovauti kiekvieną žmogų – tiek daugumą, tiek mažumą, tiek heteroseksualius, tiek homoseksualius žmones, o translytiškumas negali ir neturi kelti baimės interneto amžiuje, kai mokslo faktų nežinoti gali tik sąmoningai ignoravimą ir aklą pyktį besirenkantys asmenys. Negalima rūšiuoti žmonių pagal jų prigimtines savybes. Skaudžios istorijos pamokos visus mus turėjo išmokyti, kad pažeidžiamų asmenų persekiojimas, bailumas stojant ginti diskriminuojamus žmones turi baisią kainą – žmoniškumo praradimo kainą. Esu tradicinės šeimos atstovė, tuokiausi ir savo vaiką krikštijau Bažnyčioje, bet laikau savo moraline pareiga užstoti tuos, kurių žmogaus teisės pažeidžiamos dėl to, kokiais jie gimė. Aš prieš neapykantą, aš už supratimą, mokslą ir pagarbą,“ - spaudos konferencijoje savo poziciją pareiškė Seimo narė D. Šakalienė.
Spaudos konferencijoje dalyvausi prof. Marija Aušrinė Pavilionienė priminė, kaip Seime buvo prastumtas Šeimos stiprinimo įstatymas, šeima pripažinęs tik santuoką bei atmetęs partnerystę ir tarp vienos, ir tarp abiejų lyčių asmenų.
„Šeimos stiprinimo įstatymas skirtas tik katalikiškoms šeimoms, kategoriškai propaguoja tik vieną pasaulėžiūros modelį, tuo tarpu kitokioms šeimoms, kitaip mąstantiems žmonėms šioje demokratinėje valstybėje nelieka vietos. Tokia žmonių atranka – tai užmaskuotas fašizmas,“ – įvertino politikų sprendimą A.M. Pavilionienė.