Europos Parlamento rinkimų programa
LSDP rinkimų į 2019 - 2024 metų Europos Parlamentą programa
Saugi ir teisinga Lietuva Europoje
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje yra mūsų gerovės ir saugumo garantas. 2003 m. gegužės 10-11 d. referendume Lietuvos piliečiai aiškiai patvirtino savo valią kurti ateitį drauge su kitomis Europos valstybėmis. Lietuvos žmonių parama Europos integracijai iki šiol viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje.
Lietuvai, esančiai sudėtingoje geopolitinėje padėtyje, ypač svarbu, kad tarp susivienijusių Europos valstybių klesti kaip niekad tvirta taika. Lietuviai taip pat labai palankiai vertina laisvą asmenų, paslaugų ir prekių judėjimą ir kitus esminius Europos integracijos pasiekimus.
Narystė ES paskatino ir šalies ekonominį augimą. Pagal paskutinius duomenis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekia apie keturis penktadalius ES vidurkio, kai 2004 m., jis siekė tik 55 proc. ES vidurkio. ES struktūrinės investicijos ir parama žemdirbiams taip pat gerina šalies konkurencingumą ir gyvenimo kokybę.
Tačiau Europos kelyje – nauji, rimti iššūkiai. 2008-2010 m. pasaulinė finansų krizė ir vėliau kilusi tarptautinės migracijos banga sudrebino Senąjį žemyną. Tuo sumaniai naudojasi euroskeptiškos ir išorės jėgos, siekiančios vėl suskaldyti Europą. Jau trejetą metų tebesitęsiantis Didžiosios Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos reikšmingai liudija, kokią sumaištį gali sukelti neatsakingi politikai ir jų dalijami populistiniai pažadai. Dalis atsakomybės dėl susidariusios padėties tenka valstybėms narėms ir jų vyriausybėms. Jos įsipareigojo įgyvendinti Lisabonos sutartį, tačiau iki šiol neužbaigė įvairių šia sutartimi numatytų tikslų: bendrosios rinkos teisyno, energetinės sąjungos, bankų sąjungos, skaitmeninės Europos rinkos ir kitų svarbių projektų.
Aštrėja ir socialinės įtampos. Jos aiškiai justi ir Lietuvoje, ir visoje Europos Sąjungoje:
- Per dešimt pastarųjų metų išaugo pajamų nelygybė. Šiuo metu pajamų skirtumai ES yra didesni nei Jungtinėse Amerikos Valstijose.
- Dar didesnė turtinė nelygybė. Penki procentai europiečių valdo 40 nuošimčių viso ES privataus turto.
- Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas mažėja labai lėtai ir yra didesnis nei JAV. Europoje jis siekia 20 proc.
- Vienas iš keturių europiečių skursta. Skurstančių dirbančiųjų skaičius pasiekė beveik 10 proc. Europos darbuotojų.
- Daugiau nei dešimtadalis Europos jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų, niekur nesimoko ir nedirba.
- Du iš penkių europiečių yra finansiškai nesaugūs. Jie negali patirti jokių netikėtų išlaidų.
- Dešimtadalis ES gyventojų kenčia nuo energijos skurdo ir neišgali tinkamai šildyti savo buto. Lygiai tiek pat europiečių kyla maisto nepritekliaus grėsmė.
- Penktadalis europiečių neturi pakankamai vietos gyventi.
- 19 proc. europiečių yra veikiami pavojingų dalelių ore, o 30 procentų ES gyventojų yra veikiami blogo ozono. Tai yra vienas didžiausių aplinkos pavojų sveikatai.
Atidėti ir nespręsti šių problemų daugiau nebegalima. Svarstomos ES valstybių narių ir Europos komisijos pasiūlytos ES reformos, tačiau nuomonės daugeliu klausimų smarkiai skiriasi.
Todėl 2019 m. Europos Parlamento rinkimai yra lemiamas Europos žmonių pasirinkimas. Nuo jo didele dalimi priklausys, kuria linkme toliau vystysis Europa.
Ši dešiniųjų siūloma politika reiškia stagnaciją, kuri ilgainiui gali lemti ir Europos byrėjimą. Dalis Europos konservatyviųjų jėgų jau dabar vis dažniau bendradarbiauja su jėgomis, kurios yra priešiškai nusiteikusios Europos ir jos pamatinių vertybių atžvilgiu. Tai mes matome ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir Austrijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir kitur. Tai yra atžangos ir prieš demokratiją nukreipta politika, kuriai jokiu būdu negalime pritarti.
Todėl mes siūlome keisti kryptį. Kviečiame bendromis jėgomis kurti aktyvios įtraukties Europos Sąjungą – kurioje į pirmą vietą būtų iškelti žmonių socialiniai rūpesčiai.
Paskutinysis mūsų deleguotas Europos komisijos pirmininkas buvo prancūzas Jacques Delors (Žakas Deloras), 1985-1995 m. iškėlęs ir įvykdęs ambicingus Europos integracijos tikslus. Būtent tuo metu buvo priimta Maastrichto sutartis, paklojusi vieningos Europos Sąjungos pamatus.
Mes kviečiame pratęsti šį darbą ir suteikti Europos namams tvirtą socialinį ramstį.
Būdami antra frakcija pagal dydį 2014-2019 m. Europos Parlamente, daug prisidėjome, kad Europa suktųsi veidu į žmonių problemas.
Socialdemokratų iniciatyvos dėka 2017-ųjų pabaigoje Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pagaliau oficialiai sutarė, kad būtina įgyvendinti socialinių teisių ramstį – kad kiekvienas ES pilietis turėtų lygias galimybes dirbti ir būti įdarbintas, tinkamas darbo sąlygas, deramą socialinę apsaugą ir garantijas būti įtrauktam į gerovės kūrimą.
Šį įsipareigojimą patvirtina jau padaryti realūs darbai:
Investicijos į socialinę sritį
Europos Parlamentas, pritardamas socialdemokratų siūlymams, balsavo už didesnes investicijas į socialinę sritį, planuojant 2021-2027 m. ES biudžetą. Dvigubai daugiau lėšų kovai su jaunimo nedarbu, trigubai – programai „Erasmus+“, kuri suteikia jaunimui galimybes mokytis, stažuotis, įgyti patirties ir dirbti savanoriais užsienyje. Padidintas ir Europos socialinis fondas, kuris ypač svarbus, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi.
Vaikų garantijų iniciatyva
Galime pasidžiaugti Vaikų garantijų iniciatyva. Ji reiškia, kad visiems Europos vaikams turės būti garantuota tinkama mityba, gyvenimo sąlygos, nemokama ir kokybiška sveikatos priežiūra bei ugdymo paslaugos. 2021-2027 m. ES biudžete Vaikų garantijų iniciatyvai numatyta skirti beveik 6 milijardus eurų.
Skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos
Balsavome už direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Jos tikslas – gerinti darbuotojų darbo sąlygas. Tai aktualu žmonėms, kurie dirba pagal netipines darbo sutartis arba savarankiškai. Tokių ES priskaičiuojama net 40 proc.
Europos darbo inspekcija
Pritarėme reglamentui dėl Europos darbo inspekcijos, kuri turi padėti užtikrinti darbo teises 17 mln. ES piliečių, dirbančių kitose šalyse, įsteigimo
Europos prieinamumas
Sutarėme dėl Europos prieinamumo akto. Jis reiškia, kad vis daugiau kasdienių gaminių ir paslaugų privaloma tvarka bus pritaikyta neįgaliesiems.
Tėvystės atostogos abiems tėvams
Priėmėme naujas taisykles dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Šios taisyklės įpareigoja ES valstybes užtikrinti, kad vyrams priklausytų mažiausiai dešimties darbo dienų apmokamos atostogos, gimus vaikui. Valstybės privalės užtikrinti, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teisę bent keturis mėnesius išeiti apmokamų vaiko priežiūros atostogų, iš kurių du mėnesiai yra neperleidžiami. Taip pat per metus turės būti bent 5 papildomos nedarbo dienos tiems, kurie rūpinasi sunkiai sergančiais ar senatvinių sutrikimų turinčiais giminaičiais.
1. Kurti teisingus darbo santykius.
Turi būti mokamas vienodas užmokestis už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje. Jokio darbo be darbo sutarčių, jokio darbo be teisingo darbo užmokesčio ir jokių nenustatytos apimties („nulinių“) darbo sutarčių ar fiktyvaus savarankiško darbo. Kovosime ir už orų minimalų darbo užmokestį visoje ES. Sieksime papildomo nedarbo draudimo mechanizmo Europoje, kuris apsaugotų valstybes nares, jei nedarbas jose staiga išaugtų. Norime stiprios Europos Sąjungos darbo inspekcijos, pajėgios kovoti su socialiniu dempingu bei užtikrinti sąžiningą darbuotojų judėjimą visoje ES. Pensijų baziniai dydžiai ES lygiu turėtų būti harmonizuojami taip, jog pensininkai nejaustų atskirties.
2. Kovoti už sąžiningus mokesčius.
Turime vienyti savo jėgas pažabojant žaidimo taisyklių nesilaikymą. Dėl mokesčių vengimo ES valstybės narės kasmet praranda po trilijoną eurų. Privalome sukurti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, kuri leistų apmokestinti ir didžiąsias skaitmenines kompanijas. Nustatysime griežtesnes sankcijas bankams bei juridiniams ir fiziniams asmenims, įsipainiojusiems į mokesčių vengimo ir sukčiavimo schemas, bei bendrai pritaikysime kitas priemones, kurios leistų greičiau nustatyti mokestinės sistemos pažeidimus ir juos pašalinti.
3. Remti didesnį ES biudžetą.
Visų europiečių gerovei užtikrinti ir nelygybei mažinti turi būti suteikiamas didesnis svoris ES nuosaviesiems ištekliams. ES struktūrinių fondų parama turi būti susieta su šalies narės socialinės padėties rodikliais, o ne vien tik su BVP. Turime burti koaliciją, kuri palaikytų vienodą Europos Sąjungos paramą ir tiesiogines išmokas visų šalių žemdirbiams. Jokiu būdu negalima sutikti, jog ši parama mažėtų, o ekonomiškai stipresnės šalys papildomai remtų savo žemdirbius, taip iškraipydamos sąžiningą konkurenciją ir išstumdamos mūsų ūkininkus iš europinės rinkos.
4. Peržiūrėti stabilumo ir augimo paktą.
Užuot skatinus valstybes nares investuoti ir augti, pernelyg dogmatiškas požiūris į fiskalinę drausmę pamina visuomenės stabilumui itin svarbias socialines teises. Todėl turi būti numatyti mechanizmai, kurie leistų didesnį biudžeto lankstumą. Sieksime, kad vidutinės trukmės laikotarpiu ar per ilgesnį laiką atsiperkančios ir ekonomiką skatinančios viešosios investicijos į švietimą, sveikatą, socialinio būsto plėtrą ir kt. nebūtų įtrauktos įvertinant biudžeto deficitą.
5. Užbaigti bankų sąjungą.
Turime geriau apsaugoti gyventojus nuo bankų klaidų ir jų sukeltų finansinių krizių. Tai reiškia didesnę bankų sektoriaus finansinę atsakomybę už jų žlugimą ir stipresnius saugiklius indėlininkams ir jų santaupoms išlaikyti. Finansinių transakcijų apmokestinimas taip pat padėtų apriboti finansines spekuliacijas ir užtikrinti, kad akcijų biržos atiduotų duoklę visuomenei. Palaikydami būtinybę užtikrinti didesnį euro zonos skaidrumą ir valdymo demokratiškumą, turime užtikrinti stipresnę ir aiškesnę šios srities parlamentinę priežiūrą Europos ir nacionaliniu lygmeniu.
6. Suvaldyti migracijos krizę.
Europai reikia teisingos bendros prieglobsčio ir migracijos politikos, grindžiamos bendra atsakomybe ir valstybių narių solidarumu bei bendradarbiavimu su tomis šalimis, iš kurių žmonės atvyksta ir per kurias keliauja. Europa turi kontroliuoti migraciją ryžtingiau, teisingiau ir efektyviau: gerokai sustiprindama savo sienų kontrolę, kovodama su prekyba žmonėmis ir nusikalstamu žmonių išnaudojimu bei gerindama asmenų, kuriems reikia prieglobsčio, apsaugą. Turime sukurti saugius ir teisėtus būdus kovoti su migracijos priežastimis, įskaitant klimato kaitą. Tam reikės naujos ir efektyvios partnerystės su Afrika bei nuoseklaus Europos investicijų „Maršalo plano“ šiam kaimyniniam žemynui.
7. Įgyvendinti vaikų ir jaunimo garantijas.
Užtikrinsime, jog jaunieji europiečiai nepatirtų skurdo ir nepriežiūros. Sieksime visiško jaunimo užimtumo ir socialinės atskirties mažinimo – tęsime Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuri kasmet padeda milijonams jaunuolių gauti kokybišką darbą, stažuotę ar geresnįišsilavinimą.Sieksime, kad kiekvienas jaunas žmogus Europoje turėtų galimybę gauti kokybišką švietimą ir dalyvauti Erasmus studijų mainų programoje. Taip pat remsime Europos kultūros čekių iniciatyvą, kuri suteiktų kiekvienam jaunuoliui progą įsitraukti į kūrybines ir pažintines veiklas.
8. Siekti lygių galimybių.
Sukursime įpareigojančią ES lyčių lygybės strategiją vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumams panaikinti, kovai su seksualiniu priekabiavimu bei smurtu lyties pagrindu, reprodukcinėms teisėms užtikrinti. Tikime visuomene, kurioje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Sieksime pašalinti teisines ir visuomenines kliūtis, trukdančias LGBT asmenims gyventi laisvai, lygiomis teisėmis ir su pagarba.
9. Stiprinti demokratiją.
Piliečių įsitraukimas, viešoji atskaitomybė, skaidrūs bei teisingi sprendimų priėmimo procesai turi būti stiprinami visais lygmenimis. Ginsime teisinę valstybę ir žmogaus teises visose šalyse narėse bei užtikrinsime, kad ES turėtų visas būtinas priemones tai padaryti. Sieksime griežto reguliavimo leidžiančio užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui ES ar viešosiomis lėšomis. Kovosime su visais, kurie kovoja su demokratija, skleisdami tikrovės neatitinkančią ir žalingą informaciją. Sieksime, kad žiniasklaida ir pilietinė visuomenė išliktų laisva bei nepriklausoma. Skatinsime policijos ir teismų skaidrinimą ir bendradarbiavimą telkiant kovai su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu.
10. Stabdyti klimato kaitą.
Pasauliui liko tik dvylika metų, kad būtų sustabdytas neatitaisomas klimato atšilimas. Todėl visiškai palaikome JTO lygmeniu priimtą Paryžiaus susitarimą ir iškeltus jo ambicingus tikslus apriboti klimato atšilimą ne daugiau nei 1,5 °C laipsnio lyginant su ikipramoniniais laikais. Tam reikia naujos ilgalaikės ES strategijos, kuri leistų ES valstybėms narėms palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, plėsti atsinaujinančios energijos šaltinius ir didinti energetinį efektyvumą. Sykiu šis perėjimas turi būti socialiai teisingas. Jis turi ne didinti, o mažinti žmonių skurdą ir tarpusavio nelygybę. Remiame idėją ES lygiu ir prekiaujant su trečiosiomis šalimis apmokestinti CO2 emisijas.
11. Palaikyti energetikos sąjungą.
Siekdami saugios, įperkamos ir švarios energijos, mes visokeriopai remiame vieningos Europos rinkos sukūrimą šioje srityje. Tai ne tik didins Lietuvos ir visos ES energetinį saugumą, bet ir sudarys galimybes ES vartotojams ir įmonėms užtikrinti didesnį pasirinkimą ir mažesnes kainas. Tam, kad tai pasiektų ES turi modernizuoti energetikos infrastruktūrą, visiškai integruoti savo energijos rinkas ir užtikrinti nacionalinių energijos kainų koordinavimą.
12. Įveikti energijos skurdą.
Jei Europoje vienas iš dešimties gyventojų dėl menkų pajamų negali sau leisti pakankamai šildyti būsto, tai Lietuvoje nuo to kenčia beveik trečdalis visuomenės. Kovosime su energijos skurdu stiprindami vartotojų teisių apsaugą, vykdydami namų renovaciją ir taikydami kitas energijos efektyvumo didinimo priemones. Skatinsime gyventojus patiems įsitraukti į švarios energijos gamybą.
13. Plėtoti biotechnologijas ir žiedinę ekonomiką.
Ekologinė modernizacija yra būtina prielaida tvariai ir teisingai ekonomikai. Todėl turime sutelkti pajėgas vystant biotechnologijas, nanotechnologijas, informacines ir komunikacines technologijas. Turime vystyti inovatyvius ir veiksmingai išteklius naudojančius gamybos procesus (beatliekes arba mažaatliekes technologijas), o taip pat efektyviai panaudoti atliekas kaip antrines žaliavas ar energijos išteklius. Šiems tikslams pasiekti ES ir valstybės narės turi nustatyti ambicingus tikslus. Taip pat privalome iš esmės apriboti plastiko vartojimą – ypač tose srityse, kur įmanomos švaresnės ir tvaresnės alternatyvos. Turime skirti gerokai didesnį dėmesį biologinei įvairovei, upių ir vandenynų švarai, nes tai tiesiogiai veikia mūsų gerovę.
14. Priimti ES pramonės strategiją.
Mums reikia ilgalaikio Europos investicijų plano, kuris padėtų mūsų pramonei ir darbuotojams pasirengti dirbti žaliosios ekonomikos, skaitmeninės revoliucijos ir dirbtinio intelekto plėtros sąlygomis. Europos pramonės strategija turi skirti dalį investicijų moksliniams tyrimams bei inovacijoms, skatinti lavinimą ir mokymąsi visą gyvenimą bei užtikrinti darbo vietų kūrimą ir apsaugą ES. Lietuvoje savo ruožtu būtina padėti mūsų regionams, kurie skirtingai nuo trijų didmiesčių stokoja ES struktūrinių fondų paramos plėtoti vietos ekonomiką. Reikia stiprinti šių regionų koordinacinius pajėgumus teikiant paraiškas struktūrinei paramai gauti.
15. Atnaujinti ES žemės ūkio politiką.
Užtikrinsime sveikų, kokybiškų ir saugių maisto produktų prieinamumą, sustabdysime toksinių cheminių medžiagų daromą žalą. Nauja ES žemės ūkio politika turėtų patenkinti naujus visuomenės poreikius, įskaitant tvarius gamybos būdus, geresnę mitybą, mažesnį maisto atliekų kiekį, padidėjusią gyvūnų gerovę, klimato apsaugą ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Ekologiškas žemės ūkis turi būti darbo vietų kaime, sveiko maisto gamybos ir konkurencingo eksporto kūrimo dalyvis.
16. Siekti efektyvios sveikatos apsaugos.
Viešaisiais ištekliais pagrįsta sveikatos priežiūros sistema yra geriausiai pajėgi teikti prieinamas ir kokybiškas paslaugas visiems. Todėl Europos lygiu koordinuosime pastangas užtikrinti teisingą ir skaidrią vaistų kainodarą ir sveikatos paslaugų prieinamumą. Taip pat gyventojų gyvenimo kokybę sieksime pagerinti supaprastindami susisiekimą ir gerindami oro kokybę. Kad tai pasiektume priimsime prieinamo būsto ir švaraus viešojo transporto Europoje planą.
17. Plėtoti solidarią tarptautinę politiką.
ES turėtų siekti stipresnių Jungtinių Tautų tam, kad pasaulio plėtra taptų tolygesnė ir draugiška aplinkai. Užtikrinsime, kad aukšti socialiniai ir aplinkosauginiai standartai, žmogaus teisės, vartotojų teisių apsauga, bei dirbančiųjų teisės taptų neatsiejama būsimų prekybos susitarimų, tarp ES ir partnerių ateityje, dalis. Visiems susitarimams turėtų būti taikomos demokratinės priežiūros priemonės, užtikrinančios tinkamą pilietinės visuomenės įsitraukimą. Kategoriškai nesutinkame su neefektyvia privataus arbitražo sistema. ES valstybės narės turi investuoti 0,7 proc. bendrojo nacionalinio produkto į paramą vystymuisi.
18. Konsoliduoti ES gynybinius pajėgumus.
Vystydami bendrą Europos gynybą, telkdami ir dalindamiesi ištekliais, tuo pačiu prisidėsime ir prie efektyvaus bendradarbiavimo su NATO nedubliuodami jo funkcijų. Turime sukurti tokį mechanizmą, kuris leistų Europos valstybių kariuomenėms žaibiškai reaguoti į krizes visose ES šalyse. ES sienų apsaugos stiprinimas bei kibernetinio saugumo pajėgumų vystymas – kiti svarbūs uždaviniai, kuriuos turėtų bendrai įgyvendinti visos ES valstybės narės.
19. Suteikti naują impulsą Rytų partnerystei.
Nuoseklus Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos, taip pat kitų Rytų partnerystės šalių demokratėjimas, saugumo stiprinimas, ekonomikos augimas ir judėjimas europinių struktūrų link yra svarbus Lietuvos ir ES saugumo interesas. Turime siekti panaikinti Baltarusijos izoliaciją, o sprendžiant Astravo elektrinės klausimą pasitelkti kompetentingas ES institucijas ir tarptautines organizacijas. Santykiuose su Rusija ir Kinija turime ieškoti dialogo galimybių jokiu būdu nenusižengiant tarptautinei teisei bei pamatiniams demokratijos ir žmogaus teisių reikalavimams.
20. Palaikyti taiką Europoje ir pasaulyje.
Esame susirūpinę dėl prastėjančios padėties Artimuosiuose Rytuose, ypač dėl dialogo tarp Izraelio ir Palestinos nebuvimo. ES turėtų aktyviau įsitraukti į derybas ieškant optimalaus kelio įgyvendinti ilgalaikį dviejų valstybių sprendimą. Mes taip pat remiame ES pastangas išsaugoti Irano branduolinės programos susitarimą ir laikomės pozicijos, kad karas Sirijoje turėtų būti užbaigtas per JTO vedamas derybas. Palaikome Vakarų Balkanų valstybių aktyvias pastangas siekiant narystės ES, ir tikimės, kad ši perspektyva išliks atvira ir Rytų partnerystės šalims.