Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad visame pasaulyje oro tarša nusineša milijonus gyvybių per metus. Pagal ją aplinkos ir namų ūkių tarša atsakinga už 7 milijonus priešlaikinių mirčių kasmet. Tos mirtys yra insultai, širdies ligos, chroniškos plaučių ligos, plaučių vėžys. Didesnė oro tarša veda prie dažnesnių persileidimų, priešlaikinių gimdymų, kūdikių svorio deficito ir smegenų vystymosi sutrikimų. Ko vis dar laukiame? Kodėl nesiimame veiksmų?

Pamirštame, kad tai daugiau gyvybių nei šiandien nusineša karai Ukrainoje ir Gazos ruože. Atrodo, lyg Europos Sąjunga nemiega ir siekia aktyvaus proveržio aplinkosaugoje? Kaip padaryti pasaulį švaresnį, tvaresnį? Kur link eina Europos Sąjungos (ES) aplinkosauga?

2022 m. vasario 2 d. Europos komisija (EK) pateikė Taksonomiją: papildantį klimato srities deleguotąjį aktą. EK atstovybė Lietuvoje:“ Norint, kad Europos Sąjunga iki 2050 m. neutralizuotų savo poveikį klimatui, reikės daug privačių investicijų. ES taksonomija siekiama privačias investicijas nukreipti į veiklą, padedančią neutralizuoti poveikį klimatui. Taksonomijoje pateikta veiklos klasifikacija nelemia, ar tam tikros technologijos bus įtrauktos į ES valstybių narių energijos rūšių derinį, ar ne. Jos tikslas – pasinaudojant visais įmanomais sprendimais paspartinti pertvarką, kad pasiektume savo klimato srities tikslus.

Atsižvelgdama į mokslines rekomendacijas ir dabartinę technologijų pažangą, Europos Komisija mano, kad šioje pertvarkoje privačios investicijos į dujų ir branduolinę veiklą galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį. Atrinkta dujų ir branduolinė veikla atitinka ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslus ir leis mums sparčiau pereiti nuo taršesnės veiklos, pavyzdžiui, anglių naudojimo, prie neutralaus poveikio klimatui ateities, kuri bus daugiausia grindžiama atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.“

Nuo 2023 m. sausio mėn. 5 dienos įsigaliojo Naujoji įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD), kuri įstatymiškai įsigalios visoje Europos Sąjungoje nuo 2024 metų.

Tvarumo ataskaitos direktyva siekiama suvienodinti tvarumo ataskaitų rengimą pagal ESRS (European Sustainability Reporting Standards) standartus ir įpareigoti jas rengti dar daugiau įmonių.

Kas ir kada turės teikti tvarumo ataskaitą?

Tvarumo ataskaitą turės pateikti ne tik didelės viešojo intereso bendrovės (bankai, draudimo įmonės ir kt.), bet ir vidutinės bei mažos įmonės.

1. Už 2024 – uosius turės atsiskaityti daugiau kaip 500 darbuotojų turinčios viešojo intereso įmonės, kurios jau ir dabar privalo rengti nefinansines ataskaitas (pagal ankstesnę Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą).

2. Už 2025 m., atsiskaityti turės visos didelės ES veikiančios įmonės, kurių: darbuotojų skaičius viršija 250 ir apyvarta didesnė nei 40mln. Eur arba darbuotojų skaičius viršija 250 ir turtas daugiau nei 20 mln. Eur vertės).

3. Už 2026 m., atsiskaityti turės ir vidutinės bei mažos įmonės.

Tai geros žinios mums – vartotojams. Jei bus deklaruojami atskiri kokybiniai rodikliai apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą visame gamybos procese, energijos vartojimą, gavimą galėsime atsirinkti.

Taip mums sukuriamas įrankis prieš vadinamąjį „Greenwashing“ – pardavėjų afišavimą, kad prekės ir paslaugos neva „žalios“, draugiškos aplinkai. Dabar turėsime naują įrankį, kuriuo galėsime pasitikrinti tikrovę. Prekių gamintojus ir paslaugų teikėjus direktyva vers kloti kortas ant stalo.

Tvarumas yra konkurencinis pranašumas. Tavo prekę ar paslaugą dėl to labiau pirks. Reali grąža. Patys gyvensime geriau. Tvarumo lygmenys versle pasidarė didžiule industrija. Konsultacijomis šia tema užsiima visa puokštė organizacijų. Pakanka savo interneto naršyklės paieškoje surinkti „tvarumo lygmenys versle“ ir tikrai rasite iš ko pasirinkti. Įvedami Europos Tvarumo atskaitomybės standartai (ESRS) – vienoda metodika ES mastu.

ESG? Environmental, social, governance. Aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena. Šitą santrumpą jau galima pamatyti lietuviškų bankų interneto puslapiuose. Reikia pripažinti, kad investuodami į įmonę žmonės atsižvelgia į šituos veiksnius. Tai tampa ypač svarbu keičiantis pasauliui – įmonės atsižvelgiančios į šiuos pokyčius plėsis sparčiausiai, generuos didžiausią grąžą.

Kokių sisteminių pokyčių imasi įmonės, inspiruotos ES „žaliojo reguliavimo“? Bene geriausiai bendra visuomenėje žinoma priemonė Lietuvos Respublikos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Ji finansuoja mokslinius tyrimus ir inovacijas (šiuo metu projektų nėra, tikėkimės laikinai), susisiekimo infrastruktūrą ir transportą (10 priemonių, skirtų elektromobiliams, jų įkrovimo infrastruktūrai), energetikai (22 priemonės skirtos saulės elektrinių įrengimui, elektros energijos kaupimui, iškastinio kuro mažinimui), Atliekų tvarkymui, pastatų modernizavimui ir daug kitų projektų. APVA teigia, kad Bendra ES Modernizavimo fondo Lietuvai numatoma paramos suma iki 2030 m. laikotarpiu gali siekti daugiau kaip 700 mln. eurų. Fiziniai asmenys ir įmonės džiugiai naudojasi nemokamais pinigais. Švarindami aplinką laimi visi.

O jaudintis yra dėl ko. Šiomis dienomis (lapkričio 30 – gruodžio 12 d.) Dubajuje vyksta Jungtinių Tautų Pasaulio klimato konferencija. Viena pagrindinių Amerikos naujienų svetainė CNBC surašė pagrindines milijardieriaus filantropo Bill Gates ten išsakytas mintis: „Laimei, mes pasiekėme pakankamą pažangą, kad išvengtume ekstremalių atvejų, tokių kaip 4 laipsnių (Celsijaus) šiltėjimo, bet liūdna, kad turbūt praleisime 2 laipsnių tikslą Taigi, pasikeitimai yra prioritetas“. Prisiminkime, kad 2 laipsniai yra 2015 m. Paryžiaus klimato konferencijoje iškeltas tikslas.

Tik ar vidutiniam žmogui rūpi? Aš kasdien savo reikmėms važinėju tarnybiniu benzininiu automobiliu. Tarptautinė švaraus transporto taryba (ICCT) savo analize pažymi, kad benzininiai automobiliai išskiria mažiau anglies dvideginio dujų, nei dyzeliniai. Tik to maža. Kai kurie žmonės kalba, kad tipiniai elektromobiliai užima tik pirmą automagistralės juostą, yra lėti, nuvažiuoja mažus atstumus.

Dažnu atveju taip, tačiau atsimenu ne vieną įdomų atvejį. Automagistralėje Vilnius – Kaunas važiuojant maksimaliu leistinu greičiu antra juosta prie galo prilimpa „Tesla“. Nepasitraukiu, nes pirmoje juostoje netoli kliūtis. Pokšt – jis šauna į priekį, neria į pirmą juostą, lenkia mane ir greit jo nematau.

Kažkiek dėl aplinkosaugos galime visi. Stenkimės taupyti, pirkti mažiau daiktų. Mes neturime teršti dėl to, kad teršia kiti.