Po didelės kritikos bangos dėl socialiai neteisingo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio Vyriausybė atsitraukė, tačiau žingsnis atgal nereiškia, kad naujo mokesčio nebus. Prognozuojama, jog po tylios pertraukos Vyriausybė grįš su kosmetiškai koreguotu mokesčiu ir bandys Seime jį priimti.
Būtina priminti, kad pirminis NT mokesčio projektas numatė, kad būtų apmokestintas gyventojų nekilnojamasis turtas, kurio vertė, pagal 2021 m. sausio 1 d. „Registrų centro“ įsigaliojusius metinio vertinimo rezultatus, viršys pusantros medianos. Įstatymo projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti dėl konkretaus NT mokesčio dydžio, o konkretų tarifą kiekviena savivaldybė gali nusistatyti 0,05–4 proc. intervale.
Dažniausiai pateikiamas pavyzdys – Vilniaus miestas, kuriame NT mediana siekia 60,6 tūkst. eurų. Mokestis būtų mokamas nuo turto, kurio vertė viršija 1,5 dydžio medianą (90,9 tūkst.). Tik netolimos ateities klausimas, kada tarp šių verčių pateks dauguma sovietmečiu statytuose daugiabučiuose įrengtų butų. Jei toks NT mokestis būtų priimtas, jį mokėtų tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys didžiojoje dalyje Vilniaus daugiabučių namų.
Tiesa, ne viskas taip blogai. NT mokestis senjorams ar socialiai pažeidžiamiems žmonėms galėtų būti atidedamas neribotam laikui ir jį – po būsto savininko mirties ar jo perleidimo – reikėtų susimokėti paveldėtojams ar naujiems būsto savininkas. Juokas pro ašaras.
NT mokesčio neišvengtų ir didžioji dauguma jaunų šeimų, kurias, beje, pati valstybė remia suteikdama paskatą pirmam būstui įsigyti. Nereikia būti dideliu matematiku, kad suskaičiuotum, jog praktiškai bet kurioje šalies savivaldybėje jaunos šeimos pastatytas namas bus valstybės apmokestinamas. Viena ranka duoda, kita – atsiima. Milžiniškų palūkanų fone jaunas šeimas skriausti papildomu NT mokesčiu ne tik nekorektiška, tačiau ir trumparegiška.
Kauno rajono savivaldybės NT mediana siekia 43,3 tūkst. eurų, Klaipėdos rajono savivaldybės – 41,6 tūkst. eurų. Abi savivaldybės – dėl kuriamos infrastruktūros bei galimybės jose statytis namus patrauklios jaunoms šeimoms. Abiejose naujai pastatyto namo kaina viršys 1,5 medianos dydį, todėl jaunos šeimos greitai pradės galvoti apie galimybę keltis ten, kur jaunos šeimos yra skatinamos, o ne baudžiamos už įsikūrimą.
Nors NT mokesčio projektas – ir šleivas, ir kreivas, Vyriausybė, nepaisydama kasdien mažėjančio visuomenės pasitikėjimo ja, vis tiek bandys jį priimti. Kaip žinoma, nepriėmus naujo nekilnojamojo turto mokesčio Lietuvai gresia netekti milijoninės Europos Sąjungos paramos. Net kai šalies prezidentas Gitanas Nausėda siūlomą mokestį vadina „antisocialiniu“, dešiniųjų Vyriausybei bus labai sunku tai padaryti.
Tačiau, kaip žinoma, Vyriausybė nesitraukia ir jau ruošia pakeitimus, su kuriais iš naujo siūlys NT apmokestinimą. Intensyviai šio mokesčio priėmimui ieškoma ir sąjungininkų, nes kaip žinoma, net ir koalicijos partneriai iš Laisvės partijos tokios reformos nepalaiko.
Akivaizdu, kad palaikymo balsų bus ieškoma per opozicijoje dirbančius vienmandatėse apygardose išrinktus Seimo narius. Pagal projektą numatoma, kad surinktas NT mokestis atiteks savivaldybėms, kurį jos galės naudoti savo reikmėms, todėl jau matyti signalų, jog kai kurių savivaldybių merai prašo apygardose rinktų Seimo narių palaikymo.
Tačiau didžiausia intriga laukia valdančiosios koalicijos viduje, kur konservatoriai ir liberalai bandys įtikinti projektą palaikyti laisviečius. Nepaisant didelio Laisvės partijos vadovų triukšmo dėl šio mokesčio, manau, jog įvyks didžiausias turgus koalicijos viduje ir jie, mainais už kelis balsus dėl partnerystės įteisinimo, parems konservatorių NT mokesčio projektą.
Nenustebčiau, jei didžiajame dešiniųjų koalicijos turguje kelių žmonių interesai bus išmainyti į šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų apmokestinimą. Belieka tikėtis, kad sveikas protas ir opozicija apgins Lietuvos žmones nuo nesąžiningo bei socialiai neteisingo NT mokesčio.