Julius Sabatauskas. Nauja karo realybė reikalauja skubių valdančiųjų sprendimų

Komentaras
2022-03-14

Europoje, dar neatsigavusioje nuo COVID–19 pandemijos, siaučia karas. Rusijos išpuolis prieš Ukrainą dega žiauriausiomis liepsnomis, kuriose žūsta žmonės, atakuojami civiliai pastatai, ardoma miestų infrastruktūra. Pirmosios konflikto savaitės privertė apie 2 milijonus ukrainiečių bėgti iš šalies.

Lietuva aiškiai stojo į ukrainiečių pusę ir siūlo jiems visokeriopą pagalbą. Pagalbos organizavime dalyvauja ir valstybinės institucijos. Karo grėsmė veidu pasisuko ir link Lietuvos. Mūsų šaliai reikia skubių sprendimų ir valdančiųjų apsisukimų daugeliu klausimų – ne vien krašto gynybos. Noriu priminti sulig karu Ukrainoje atsivėrusias spragas Lietuvoje.

Sveikatos apsauga – sritis, reikalaujanti skubių strateginių sprendimų ir pritaikymo naujai realybei. Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapis dabar skelbia: „Išsiuntėme Ukrainos gynybai, gyventojų saugumui skirtų medicininių ir kovos su COVID-19 priemonių ir suteikėme humanitarinės pagalbos karo pabėgėliams už daugiau nei 12 mln. eurų“, „į pagalbą ukrainiečiams vyksta Lietuvos medikai“.

Gerai, jog Sveikatos apsaugos ministerija praneša apie realius darbus, bet Lietuvos gyventojai nėra informuojami apie tų darbų tęstinumą. O kas toliau? Tai, jog ministerija skelbia, kad „sulaukus 300 medikų savanorių vykti į Ukrainą, registracija nutraukiama“ ir nieko nerašo apie kitas pagalbos formas neramina ir kelia klausimus: ar pirmosios pagalbos siuntos bus ir paskutinėmis? Kaip Lietuva pasirūpins savanoriais, nuvykusiais į Ukrainą? Kas daroma tam, kad Lietuvos sveikatos sistema pasirengtų teikti medicininę pagalbą nukentėjusiems nuo karo bei, kas mūsų gyventojams ypač svarbu, pasirengtų galimam konflikto išplitimui į Lietuvą?

Visus 2021 metus Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė kūrė planus, kaip uždaryti rajonų sveikatos priežiūros įstaigas, kaip visus Lietuvos pacientus suvaryti į didžiąsias ligonines. Rajonų ligoninių griovimas ir 2022 metais išlieka pagrindiniu ministerijos prioritetu.

Karas Ukrainoje akivaizdžiai parodė, jog sveikatos įstaigų koncentracija didmiesčiuose daro šalį pažeidžiamą. Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė 2021 metais negirdėjo Lietuvos savivaldybių argumentų, jog rajonų ligoninių griovimas žalingas Lietuvos žmonėms, o dabar nemato to, kad gyventojai, bėgantys nuo artėjančios Rusijos kariuomenės iš Kyjivo, medicininę pagalbą gauna būtent mažųjų miestų gydymo įstaigose.

Karas vyksta Ukrainoje, kuri yra mažiau nei 250 kilometrų nuo Lietuvos pietinės sienos, o du konflikto dalyviai – Baltarusija ir Rusija – turi sieną su Lietuva. Ir ši situacija reikalauja skubių, naujai realybei pritaikytų sprendimų.

Delsimo kainą jau žinome. 2020 metų pradžioje to meto Lietuvos Vyriausybė galvojo, kad COVID–19 nepasieks Lietuvos. 2021 metų viduryje dabartinė Lietuvos Vyriausybė tikėjo, kad infliacija yra pavojinga JAV ar Turkijai, bet ne Lietuvai. Tiek epidemijai, tiek gresiančiam kainų augimui ruoštasi nebuvo ir tai sustiprino žalą Lietuvai.

Lietuva yra šalis, kuri 2020–2021 metais dėl nesuvaldytos epidemijos prarado daugiausia gyvybių tarp prie Baltijos jūros esančių Europos sąjungos šalių. Infliacija Lietuvoje 2021 metais yra didžiausia tarp visų ES šalių. Stručio politika, taikyta COVID–19 ir infliacijos atžvilgiu davė pragaištingus rezultatus.

Todėl dabar naujos – karo – realybės akivaizdoje kviečiame Vyriausybę koncentruotis ir suskubti imtis svarbiausių Lietuvos žmonėms sprendimų. Sveikatos srityje šie darbai tai:

  • Efektyvios, svarios, ilgalaikės medicininės pagalbos Ukrainos žmonėms teikimas;
  • Tvarią sveikatos sistemos veiklą užtikrinančių finansinių, žmogiškųjų ir materialinių rezervų sudarymas;
  • Lietuvos sveikatos tinklo (visų Lietuvos gydymo ir visuomenės sveikatos įstaigų) sustiprinimas;
  • Sveikatos sistemos valdymo parengimas ekstremalių situacijų atvejams.

Dabar – ne laikas ardyti ir griauti, ne laikas ir priešintis reikalingiems sprendimams. Esame opozicijoje, tačiau pasirengę padėti ir prisidėti Vyriausybei priimant skubius sprendimus grėsmingoje ir pavojingai besikeičiančioje situacijoje.

Julius Sabatauskas yra Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkas.

Gaukite naujienas į savo el. paštą

Naujienos apie renginius bei svarbūs straipsniai

Gaukite naujienas į savo el. paštą

Naujienos apie renginius bei svarbūs straipsniai

Prašome palaukti

Ačiū. Jūsų registracija sėkminga.

Mūsų partneriai