Susirgus neretai tenka ieškoti, kur gauti gydytojo paskirtą kompensuojamą priemonę, ar aiškintis, kodėl tenka susimokėti už paslaugą, kuri turėjo būti nemokama.
Socialdemokratai Seimui siūlo didinti kompensuojamų medicinos priemonių prieinamumą ir nustatyti realią atsakomybę už neteisėtas priemokas bei žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Projektai antradienį įveikė pirmuosius balsavimus.
Daugiau galimybių gauti kompensuojamas priemones
Socialdemokratų Seimo frakcijos narys Saulius Čaplinskas siūlo leisti Valstybinei ligonių kasai sudaryti sutartis dėl visų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą įtrauktų priemonių, taip pat specialiosios medicininės paskirties maisto produktų.
Tai aktualu, pavyzdžiui, diabetu sergančiam žmogui, kuriam reikia gliukozės jutiklio ar insulino pompos dalių, taip pat pacientui, kuriam paskirta specialioji enterinė mityba.
Dabartinė tvarka kai kurių priemonių prieinamumą riboja, nes specializuoti tiekėjai ne visais atvejais gali tiesiogiai dalyvauti kompensavimo sistemoje.
„Jeigu gydytojas paskyrė kompensuojamą priemonę, žmogus turi turėti realią galimybę ją gauti kuo paprasčiau.
Sistemos techniniai ribojimai neturi tapti paciento problema“, – sako S. Čaplinskas.
Projektas neplėstų kompensuojamų priemonių sąrašo ir nereikalautų papildomų PSDF lėšų. Jo tikslas – suteikti pacientui daugiau pasirinkimo ir supaprastinti priemonių gavimą.
Už neteisėtas priemokas – reali atsakomybė
LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė siūlo griežtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų paslaugų teikėjų atsakomybę už jų veikloje nustatytus pažeidimus ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą žalą.
Tai apima ne tik neteisėtas priemokas pacientams, bet ir atvejus, kai neteisingai pateikiami paslaugų duomenys SVEIDRA sistemoje, pavyzdžiui, statistinėse kortelėse, ir dėl to PSDF patiria žalą.
Šiuo metu VLK gali įpareigoti grąžinti neteisėtai gautas PSDF lėšas, taip pat grąžinti iš paciento paimtą mokestį, tačiau dabartinis reguliavimas nenumato piniginių baudų už tokius pažeidimus.
Ypač griežta atsakomybė būtų taikoma tais atvejais, kai pažeidimai kartojasi, įstaiga nebendradarbiauja su VLK, nereaguoja į nustatytus pažeidimus, jų neištaiso ar neatlygina padarytos žalos.
„Klaidų gali pasitaikyti, tačiau visai kas kita, kai pažeidimai kartojasi arba įstaiga, žinodama apie nustatytą pažeidimą, jo netaiso. Tokiais atvejais vien grąžinti neteisėtai gautas lėšas nepakanka – turi būti reali finansinė atsakomybė“, – sako O. Leiputė.
2025 m., daugiau dėmesio skyrus neteisėtų priemokų kontrolei, nustatyta apie 400 tūkst. eurų tokių priemokų. Tais pačiais metais 163 iš 213 atliktų kontrolės procedūrų nustatyta žala PSDF biudžetui.
Pagal projektą už žalą PSDF galėtų būti skiriama nuo 20 iki 100 proc. padarytos žalos dydžio bauda, o už neteisėtai iš paciento paimtą mokestį – nuo 5 iki 15 kartų didesnė bauda nei paimta suma.
Abu siūlymai remiasi tuo pačiu principu: žmogus turi realiai gauti tai, kas jam priklauso, o už jo teisių pažeidimą turi būti reali atsakomybė.
