Seimas antradienį baigė svarstyti ir priėmė Sveikatos draudimo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų pakeitimams, kuriais nustatomas prioritetinis sutarčių dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sudarymo eiliškumas, pirmenybę teikiant valstybės ir savivaldybių viešosioms įstaigoms.
Priėmus pataisas, keisis Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principai.
„Projektu siūloma paslaugų mastą pirmiausia paskirstyti valstybės ir savivaldybių viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms.
Su privačiomis įstaigomis VLK sutartis sudarytų tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negali užtikrinti valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos“, – komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė.
„Konservatorių ir liberalų valdančiosios daugumos politika lėmė, kad medikai ėmė masiškai migruoti iš poliklinikų ir ligoninių į privačias gydymo įstaigas.
Medikų trūkumas viešajame sektoriuje – daugelio kitų sektoriaus problemų priežastis“, – komentuoja O. Leiputė.
„Dešinieji politikai jau daug metų pratina žmones prie minties, kad valstybei „nesvarbu“, kur eina sveikatos draudimo pinigai – privačiai ar viešai įstaigai.
Mums tokia filosofija nepriimtina. Esame įsitikinę, kad valstybė privalo rūpintis viešuoju sektoriumi“, – pabrėžia socialdemokratė.
Pelno siekiančios įmonės atsirenka lengvesnius ligonius, trumpina paslaugas
Anot O. Leiputės, priimtais pakeitimais siekiama švelninti ankstesnės kadencijos reformų padarinius, tokius kaip „išdraskytos gydymo įstaigos rajonuose“ ir situacija, kai „ligų pakirsti žmonės priversti keliauti ilgiausius atstumus, kad pasiektų gydytoją“.
Priėmus pakeitimus, didės galimybės išlaikyti mažesnes, atokesnes viešąsias įstaigas.
Pakeitimų rengėjai pažymi, kad viešosios įstaigos labiau nei privačios „yra linkusios aptarnauti visus pacientus, nepriklausomai nuo jų mokumo arba sveikatos būklės“.
Anot pakeitimų rengėjų, valstybės ir savivaldybių gydymo įstaigos, kurių veikla orientuota ne į pelno siekimą, bet į visuomenei gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą, sudaro nacionalinės sveikatos sistemos pagrindą ir užtikrina šių paslaugų teikimą bet kokiomis sąlygomis, įskaitant stichinių nelaimių, pandemijos, karo ir kitais panašiais atvejais.
Pakeitimų projektuose pabrėžiama, kad pelno siekiančios įmonės turi finansinį motyvą atsirinkti lengvesnius ligonius ar pacientus ir neteikti sudėtingesnių paslaugų sunkesniems pacientams. Be to, privačių įstaigų ištekliai ir kompetencija dažniau nėra pakankami aukšto lygio stacionarinėms paslaugoms teikti.
„Dalis pelno siekiančių įstaigų pelningumą pasiekia kokybės sąskaita, t. y. trumpindamos paslaugos laiką“, – pažymima pakeitimų projekte.
Priimtais įstatymų pakeitimais ištaisomas šiuo metu susidaręs disbalansas, kai miesto poliklinikos yra sudariusios mažiau sutarčių nei atskiros privačios klinikos.
Įsigaliojus įstatymui, vis daugiau PSDF biudžeto lėšų bus skiriama viešajam sektoriui. Siekiant sparčiau perorientuoti finansavimą, numatoma, kad PSDF biudžeto prieaugis kasmet pirmiausia bus skiriamas viešajam sektoriui.
