Siekiant atkreipti Seimo narių ir visuomenės dėmesį į seksualinio smurto mastą Lietuvoje ir būtinybę imtis veiksmingesnių priemonių padėčiai keisti, balandžio 9 d., ketvirtadienį, 11.00 val. Seimo plenariniame posėdyje vyks diskusija „Seksualinis smurtas Lietuvoje: statistika, praktika, teisinis reguliavimas“, kurią inicijuoja Laikinoji moterų parlamentinė grupė.
„Seksualinio smurto daugėja, jis pasireiškia naujais būdais, tačiau šiuo metu galiojantys baudžiamieji įstatymai jų nereglamentuoja, todėl dalis nusikaltimų lieka neįrodyti, o nukentėjusieji nesulaukia teisingumo.
Šiuo metu akivaizdžiai atsiliekame nuo daugelio Europos valstybių, kurios savo teisinį reguliavimą jau pritaikė prie šiandienos realijų. Tolesnis delsimas nėra pateisinamas – būtina sutelkti kryptingas pastangas esminiams pokyčiams įgyvendinti“, – ragina Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.
Lietuvos policijos duomenimis, 2025 m. registruota 430 seksualinio smurto nusikaltimų – 14 proc. daugiau nei 2024 m. 88 proc. nukentėjusiųjų – moterys ir mergaitės. Beveik ketvirtadalis jų seksualinį smurtą patyrė artimoje aplinkoje. Specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma nukentėjusiųjų niekur nesikreipia.
„8 iš 10 seksualinį smurtą patyrusių žmonių apie tai niekam nepasako – nei tą pačią dieną, nei po metų, o kartais – ir niekada.
Tai ne tik statistika. Tai neišgirstos istorijos ir nenubausti smurtautojai. Net 7 iš 10 nukentėjusiųjų prievartos metu patiria sustingimą ir negali pasipriešinti. Kiti susiduria su prievartos narkotikais, kurie atima galimybę suvokti ar prisiminti, kas įvyko. Tai realybė, kuri dažnai ignoruojama. Valstybė skiria vis daugiau dėmesio pagalbai, tačiau norint iš tiesų skatinti nukentėjusiuosius kreiptis ir mažinti nebaudžiamumą, būtina šalinti teisines spragas“, – sako VšĮ „Ribologija“ vadovė ir centro „Prabilk“ atstovė Rugilė Butkevičiūtė.
Balandis – seksualinio smurto prevencijos mėnuo. Nevyriausybinės ir pagalbos organizacijos, teisės ekspertai ragina įstatymų leidėjus tobulinti teisinį reguliavimą, kuris, anot jų, šiandien neužtikrina teisingumo.
„Seksualinis smurtas ilgą laiką buvo nutylima tema – tai, apie ką linkstama tylėti ir visuomenėje, ir kalbant iš viešų tribūnų.
Todėl ši diskusija plenarinėje Seimo salėje yra itin reikšmingas įvykis: ji ne tik didina visuomenės sąmoningumą, bet ir atveria erdvę kalbėti apie spragas, egzistuojančias seksualinio smurto teisinio reguliavimo srityje Lietuvoje. Šios spragos leidžia smurtautojams išvengti atsakomybės“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Diskusijoje pasisakys nukentėjusieji nuo seksualinio smurto, pagalbos organizacijų atstovai ir teisės ekspertai.
Seimo laikinoji moterų grupė kreipėsi į Seimo valdybą, siūlydama sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų teisinį reguliavimą, susijusį su seksualiniu priekabiavimu, seksualiniu smurtu ir pagalba nukentėjusiems asmenims. Atsižvelgdama į šį kreipimąsi, 2025 m. gegužės 14 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuriai pavesta įvertinti esamą teisinį reguliavimą ir parengti pasiūlymus dėl reikiamų teisės aktų pakeitimų, siekiant užtikrinti į nukentėjusiuosius orientuotą prevencijos ir pagalbos sistemą. Anot darbo grupės vadovės, Seimo Laikinosios moterų grupės pirmininkės Agnės Bilotaitės, reikalingi pakeitimai – jau pakeliui. Bus griežtinama ir plečiama baudžiamoji atsakomybė už seksualinį priekabiavimą, seksualinį smurtą, taip pat vaikų viliojimą elektroninėje erdvėje. Tam, kad šie pakeitimai būtų priimti, svarbus bendras visų frakcijų sutarimas ir politinė valia.
Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti 2024 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą „Dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje“. Teisinio reguliavimo tobulinimas yra vienas svarbiausių žingsnių ES valstybėms narėms įgyvendinant šios direktyvos nuostatas.
Diskusija „Seksualinis smurtas Lietuvoje: statistika, praktika, teisinis reguliavimas“ vyks balandžio 9 dieną, ketvirtadienį, 11.00 val. Seimo plenarinių posėdžių salėje ir bus transliuojama tiesiogiai.
