Seimas antradienį baigė svarstyti ir priėmė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, socialdemokrato Lauryno Šedvydžio pristatytą naują Lygių galimybių įstatymo redakciją.
Nuo šiol lygių galimybių kontrolierius, be kita ko, galės diskriminuojamo asmens vardu inicijuoti teismo procesą ir padėti ginti pažeistas teises.
L. Šedvydis akcentuoja, kad su diskriminacija susiduriama įvairiose gyvenimo srityse: darbe, gaunant paslaugas, dėl lyties, amžiaus, negalios ir kitų aplinkybių.
„Jei žmogus patiria diskriminaciją, neužtenka vien pasakyti, kad įstatymas yra jo pusėje.
Savo teisių gynimas gali pareikalauti teisinių žinių, laiko ir pinigų. Žmogus neturi likti vienas“, – pabrėžia L. Šedvydis.
„Jeigu žmogaus teisės pažeidžiamos, valstybė turi turėti realius įrankius jam padėti apsiginti.
Teisinė gynyba patyrus diskriminaciją taps prieinamesnė. Lygių galimybių kontrolierius turės teisę pats ginti viešąjį interesą teisme (civilinio proceso ar administracinių bylų tvarka). Tai svarbu, nes iki šiol žmogus turėdavo pats bylinėtis. Žmonėms, ypač neturintiems išteklių advokatui, bus lengviau pasiekti realų rezultatą, o ne tik gauti išvadą“, – komentuoja L. Šedvydis.
Darbdaviai turės užtikrinti visas galimybes
Priimtose pataisose pabrėžiama, kad pagalbos turi sulaukti visi asmenys, manantys, kad patyrė diskriminaciją, neatsižvelgiant, pavyzdžiui, į jų socioekonominį statusą, politines pažiūras, amžių, sveikatą, pilietybę, gyventojo statusą, kalbą, odos spalvą, raštingumo lygį, lytį, lytinę tapatybę, lyties raišką ar lytinius požymius.
Pakeitimais siekiama sustiprinti darbuotojų apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo darbe, įskaitant smurtą ir priekabiavimą dėl lyties.
Darbdaviai bus įpareigoti užtikrinti, kad darbuotojai ar valstybės tarnautojai darbo vietoje nebūtų diskriminuojami ir galėtų naudotis visomis galimybėmis, pavyzdžiui, nėštumo ir gimdymo atostogomis, tėvystės atostogomis, atostogomis vaikui prižiūrėti, nemokamomis atostogomis, skirtomis sergančiam šeimos nariui slaugyti ir t. t.
Siūlomais pakeitimais atsižvelgiama į žmonių su negalia poreikius: viešojo administravimo subjektai, viešųjų paslaugų teikėjai, pardavėjai ir gamintojai įpareigojami užtikrinti žmonėms su negalia prieinamą aplinką visoje šalies teritorijoje.
„Praktiškai tai reiškia daugiau pritaikytų pastatų, paslaugų ir prekių – iki šiol tokia bendra pareiga nebuvo aiškiai įtvirtinta“, – komentuoja Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas L. Šedvydis.
