Socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Vyriausybės teikiamus Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti valstybės atsparumą ir gyventojų saugumą, prioritetą teikiant gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir kolektyvinės apsaugos statinių, priedangų ir slėptuvių sistemos plėtrai.
Posėdyje dalyvavo Savivaldybių asociacijos, priešinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, ministerijų, Prezidentūros atstovai.
„Praeitą savaitę pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo paskelbtas oro pavojus.
Ir nors civilinės gynybos sistema suveikė, gyventojai buvo perspėti ir galėjo imtis apsisaugojimo veiksmų, buvo ir trūkumų. Stebime, kad esamas priedangų tinklas yra nepakankamos aprėpties. Taip pat kai kuriems proceso dalyviams trūko aiškumo dėl priedangų atrakinimo ir prieinamumo užtikrinimo“, – pažymėjo vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė.
Priedangų daugės
Vyriausybė inicijuoja pakeitimus, kad savivaldybės turėtų daugiau įgaliojimų, kad būtų reikšmingai plečiamas priedangų tinklas, o priedangų aktyvavimo algoritmas būtų patikimesnis.
Bus aiškiai paskirstytos atsakomybės tarp priedangų valdytojų, savivaldybės ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.
Anot Vidaus reikalų ministerijos, rengiant pakeitimus remtasi Švedijoje taikomu modeliu. Jo pirmasis komponentas – gyventojų turto ir aplinkos apsaugojimas nuo karinių grėsmių. Antrasis komponentas – gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimo ir paramos ginkluotosioms pajėgoms užtikrinimas.
Sistemai keliamas uždavinys – būti pasirengus atliepti bet kokį scenarijų, keliantį pavojų gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ir gyvenimo sąlygoms.
Savivaldybėms bus sudarytos sąlygos plėsti esamą priedangų tinklą. Bus įteisintas priedangų skirstymas į tris lygius pagal jų numatomą naudojimo trukmę. Bus įtvirtintas aiškus priedangų paruošimo naudoti mechanizmas.
Pakeitimais aiškiai apibrėžiamas Lietuvos kariuomenės vaidmuo perspėjant apie oro pavojų, o juridiniai asmenys įpareigojami sudaryti sąlygas įrengti perspėjimo sirenas ant jų statinių.
Pakeitimais nustatoma, kada sprendimus dėl gyventojų evakavimo priima Vyriausybė, kada – savivaldybės meras, kada – gelbėjimo vadovas, o kada – organizacijų vadovai. Numatoma, kokį evakuojamų gyventojų skaičių turi pasirengti priimti savivaldybės. Įtvirtinamos nuostatos, kad evakavimui reikalingas transportas turi būti iš anksto planuojamas ir dėl jo pasitelkimo sudaroma sutartis su įmonėmis.
Kuriamas parengties pareigūnų tinklas
Svarbus vaidmuo teks parengties pareigūnams: kuriamas tokių pareigūnų tinklas, užtikrinsiantis jų tarpusavio sąveiką, dalijimąsi patirtimi ir bendradarbiavimą.
Regionuose visą parą veiks jungtinės reagavimo komandas, kurias sudarys krizių valdymo centro, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, policijos ir kitų tarnybų atstovai. Šios komandos teiks pagalbą gelbėjimo darbų, operacijų vadovams.
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo, siūlomi pakeitimai sustiprins civilinę parengtį šalyje ir įneš daug teigiamų pokyčių.
Seimui pateiktame pakete – aštuoni įstatymų projektai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pakeitimams pritarė.
Seimo kanc. nuotr.
