Seimas antradienį po pateikimo pritarė socialdemokrato Dariaus Razmislevičiaus inicijuotiems įstatymų pakeitimams, kad alimentus mokėti vengiantys tėvai pajustų atsakomybės naštą.
Antstolių duomenimis, šiuo metu net 100 tūkst. vaikų laukia, kol bus išieškoti priteisti alimentai.
„Šią naštą velka visi mokesčių mokėtojai, tuo tarpu tie, kurie turėtų išlaikyti vaikus, dažnai nekliudomi pramogauja ir kitaip leidžia pinigus savo malonumui“, – komentuoja D. Razmislevičius.
Socialdemokrato nuomone, Lietuva per daug atlaidi vaikus apleidusiems tėvams.
Neteks vairuotojo pažymėjimo, leidimo žvejoti, medžioti
D. Razmislevičius parengė įstatymų pakeitimo projektus, kuriais numatoma tokiems skolininkams taikyti griežtas poveikio priemones.
„Jeigu asmuo piktybiškai nemoka priteistų vaiko išlaikymo lėšų, tai visai logiška jam uždrausti ar apriboti teisę vairuoti transporto priemones, įskaitant pramogines ar asmenines.
Taip pat reikia apriboti licencijas, atimti leidimą žvejoti, teisę medžioti, laikyti ar įsigyti ginklą“, – vardija D. Razmislevičius.
„Girdime, kaip Mokesčių inspekcija ir kitos tarnybos persekioja skolininkus dėl kiekvieno cento, bet vaikus apleidusių skolininkų kažkodėl negali suimti į nagą“, – piktinasi D. Razmislevičius.
Socialdemokratas pažymi, kad tokie skolininkai pajamas neretai slepia, pasirenka gauti tokias pajamų rūšis, iš kurių skolos nėra išieškomos. Daugiau nei 60 proc. skolininkų – asmenys, apie kurių pajamas „Sodrai“ nieko nežinoma.
Siūlomais pakeitimais numatoma, kad asmeniui, piktybiškai vengiančiam vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, bus taikomos tokios administracinio poveikio priemonės kaip vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas, draudimas įsigyti medžioklės bilietą, žvejybos leidimą ar ginklo laikymo leidimą arba šių leidimų galiojimo sustabdymas.
Pataisos įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.
Vienišos mamos su vaikais – labiausiai skurstanti gyventojų grupė
D. Razmislevičiaus anksčiau Seime surengtoje diskusijoje akcentuota, kad vienišos mamos su vaikais – labiausiai skurstanti gyventojų grupė.
Diskusijoje dalyvavusi „šimtmečio ketvertuko“ (kartu gimusių keturių vaikų) mama, Vaiko išlaikymo užtikrinimo asociacijos prezidentė Viktorija Solovej liudijo daugelio vienišų mamų patirtį.
„Mama paliekama viena: rinkti įrodymus, rašyti pareiškimus, belstis į visų institucijų duris ir kovoti už tai, kas vaikui priklauso pagal įstatymus.
Daug moterų nė nesikreipia į antstolius. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Latvijoje, sistema veikia automatiškai. Jeigu teismas priteisia alimentus, o mokėjimai nevykdomi, valstybės sistema tai automatiškai fiksuoja ir informacija perduodama atsakingoms institucijoms – antstoliams, policijai, išlaikymo fondui. Valstybė pati įsitraukia į procesą, kai vaiko teisė į išlaikymą pažeidžiama“, – pažymėjo V. Solovej.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad finansinė skolininko situacija turėtų būti vertinama objektyviai – sprendimai neturėtų būti priimami remiantis vien skolininko paaiškinimais apie pajamas ar nedarbą. Būtina nustatyti, ar žmogus tikrai negali mokėti, ar tiesiog vengia savo pareigos.
Pažymėta, kad tokie asmenys neretai gyvena nuosavuose namuose, pramogauja, keliauja, kuria šeimas, o visą turimą turtą „užrašo“ mamoms, draugėms, mažosioms bendrijoms, akcinėms bendrovėms.
Kritikos sulaukė policija: neretai pareiškimai net nepriimami, ikiteisminiai tyrimai nepradedami, motinos raginamos „palikti vyrą ramybėje“.
