Lietuva jau 15 metų įgyvendina Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvenciją. Per šį laiką pasiekta daug svarbių pokyčių, tačiau šiandien turime imtis ir tų darbų, kurie iki šiol liko neišspręsti. Vienas svarbiausių žingsnių – keisti įstatymus ir užtikrinti žmogaus teisę pačiam priimti sprendimus dėl savo gyvenimo, atsisakant neveiksnumo instituto ir peržiūrint sterilizacijos teisinį reglamentavimą.
Žmogus, turintis negalią, turi būti ne sprendimų objektas, o jų priėmėjas. Jei žmogui reikia pagalbos suprasti informaciją, įvertinti pasirinkimus ar išreikšti savo valią, valstybės pareiga tokią pagalbą suteikti. Tačiau pagalba neturi reikšti sprendimų priėmimo už žmogų.
„Turime pereiti nuo sprendimo už žmogų prie pagalbos žmogui priimti sprendimus pačiam. Tai yra tikrasis savarankiškumas ir būtent tokia kryptimi turime judėti“, – sako Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė.
Šio klausimo svarbą dar kartą patvirtino ir rugpjūčio 17–18 d. Ženevoje vykęs Lietuvos ataskaitos svarstymas Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitete, kur dalyvavo ir komisijos pirmininkė I. Kižienė. Lietuvos delegacija, vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministrės Ritos Grigalienės, Komiteto narius informavo, kad rengiami teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama atsisakyti visiško neveiksnumo instituto. I. Kižienės vertinimu, dabar svarbu šį darbą nuosekliai užbaigti.
Pasak I. Kižienės, ne mažiau svarbus ir sterilizacijos klausimas. Žmogaus negalia negali tapti pagrindu spręsti už jį dėl jo kūno, sveikatos ar galimybės turėti vaikų. Tai yra žmogaus orumo ir apsisprendimo klausimas.
„Sterilizacija nėra vien medicininė procedūra. Kai kalbame apie žmogaus galimybę turėti vaikų, kalbame apie vieną fundamentaliausių žmogaus pasirinkimų. Todėl turime užtikrinti, kad tokie sprendimai būtų priimami tik gerbiant paties žmogaus valią ir informuotą sutikimą“, – pabrėžia I. Kižienė. Taip pat ji pastebėjo, kad šiuo metu Vyriausybėje rengiami Civilinio kodekso pakeitimai, kuriais siekiama sustiprinti būtent šią žmogaus teisę.
2025 metais I. Kižienės inicijuotame Seimo renginyje, skirtame Asmenų su negalia teisių konvencijos įsigaliojimo Lietuvoje 15-mečiui paminėti, buvo akcentuojama, kad Konvencija turi būti įgyvendinama ne tik dokumentuose, bet ir realiame žmogaus gyvenime.
„Prieš penkiolika metų Lietuva įsipareigojo užtikrinti žmonių su negalia teises. Šiandien turime žengti kitą žingsnį – užtikrinti, kad žmogus iš tiesų galėtų pats spręsti dėl savo gyvenimo“, – sako I. Kižienė.
Pasak jos, neveiksnumo instituto reforma ir sterilizacijos teisinio reguliavimo pakeitimai turi tapti konkrečiais artimiausio laikotarpio darbais. Tai ir yra tikroji Konvencijos esmė: žmogus su negalia turi turėti ne tik teisę būti išgirstas, bet ir realią galimybę pats spręsti.
