Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK), vykdydama parlamentinę kontrolę, svarstė priklausomybės ligoms ir su jomis susijusioms sritims numatytų programų ir priemonių įgyvendinimo Lietuvos kalėjimuose klausimą.
„Kalėjimų sistemos pokyčiai neįvyks per naktį, turime pasekmes ilgą laiką nespręstų problemų.
Turime veikti su tuo, ką turime šiandien, ieškoti skubesnių sprendimų. Siekiant mažinti priklausomybių mastą kalėjimuose, būtina spartinti kalėjimų modernizavimo procesą, plėsti priklausomybės ligų reabilitacijos paslaugų prieinamumo galimybes, apsaugoti nevartojančius kalinius, diegti papildomas žalos mažinimo priemones, didinti užimtumą. Turime judėti link efektyvesnės ir humaniškesnės sistemos“, – komentuoja komisijos pirmininkas prof. dr. S. Čaplinskas.
Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (EKPK) rekomendavo Lietuvai imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų ženkliai pagreitintas laisvės atėmimo vietų modernizavimo procesas ir ypač jų pertvarkymas į kamerų tipo patalpas. Iki šiol kalėjimai įkurti bendrabutinio tipo pastatuose, trūksta specialių sektorių didžiausią smurto riziką patiriantiems nuteistiesiems, stringa naujo 400 vietų Šiaulių kalėjimo statybos ir kitų kalėjimų pastatų rekonstrukcijos į kamerinio tipo patalpas.
Šiuo metu tik 5 kalėjimuose užtikrinamos erdvės ilgalaikei nuteistųjų gydymo nuo priklausomybės ligų programai vykdyti reabilitacijos centruose. Rekomenduojama plėsti atviro tipo kalėjimų (pusiaukelės namų) tinklą.
Siekiant sumažinti narkotinių medžiagų patekimą į kalėjimą per kalinių gaunamą korespondenciją, 2023 m. Vilniaus kalėjime buvo vykdomas bandomasis projektas „Saugus laiškas“. Nuspręsta šią praktiką pilna apimtimi pradėti taikyti visuose kalėjimuose.
Šiuo metu visiems kalėjimams taikoma bendra tvarka, kurioje nustatyti kriterijai, kad bausmę atliekantis asmuo galėtų gauti ilgalaikes priklausomybės ligų reabilitacijos paslaugas (būti perkeltas į reabilitacijos centrą). Ši tvarka sudaro galimybes užtikrinti, kad baigę ilgalaikės reabilitacijos ir poreabilitacinę programą nuteistieji galės išeiti į laisvę jau negrįždami į didelio atkryčio riziką skatinančią kalėjimo aplinką.
Visiems nuteistiesiems, pageidaujantiems gydytis priklausomybės ligas, sudarytos galimybės gauti gydytojo psichiatro, socialinio darbuotojo, priklausomybių konsultantų konsultacijas, lankytis anoniminių alkoholikų/anoniminių narkomanų susirinkimuose, jiems taip pat taikomas simptominis ir pakaitinis medikamentinis gydymas, gydomos gretutinės somatinės ir psichikos ligos. Be to, šie nuteistieji nukreipiami dalyvauti resocializacijos programose, kurių metu, greta kitų socialinių įgūdžių ugdymo, dirbama ir su priklausomybės elgesio valdymu.
EKPK taip pat ragina Lietuvos valdžios institucijas dėti pastangas, kad tie kaliniai, kurie (dar) nevartoja narkotikų, būtų apsaugoti nuo aplinkos, kurioje gausu nelegalių narkotikų ir kurioje kiti kaliniai skatina juos vartoti, poveikio. Rekomenduojama šiuos kalinius laikyti švariuose nuo narkotikų kalėjimo sektoriuose ir nustatyti aiškius kalinių patekimo į tokius sektorius kriterijus.
Rekomenduojama visuose kalėjimuose įdiegti papildomas žalos mažinimo priemones (adatų ir švirkštų keitimo programą, intervencijas, skirtas skatinti saugesnę švirkščiamųjų narkotikų vartojimo elgseną, mažinti rizikingą lytinį elgesį ir kt.). Kaliniai turi būti plačiai informuojami, šviečiami ir konsultuojami apie žalos mažinimo priemones, įskaitant perdozavimo riziką. Visą informaciją, apie tokių žalos mažinimo priemonių prieinamumą, iš karto po atvykimo į kalėjimą, kaliniams turėtų suteikti sveikatos priežiūros personalas, jei reikia, naudojant jiems suprantamas tokios informacijos pateikimo formas.
Anot Seimo kontrolierių įstaigos, pagrindiniai veiksniai, lemiantys priklausomybių mastą kalėjimuose yra šie: žmogiškųjų išteklių trūkumas – ypač trūksta resocializacijos specialistų, psichologų, medikų, pareigūnų; netinkamos materialinės kalinimo sąlygos; kriminalinės subkultūros paplitimas; nepakankamas užimtumas ir resocializacija: tik 50,26 proc. visų nuteistųjų 2024 m. užsiėmė darbine veikla, individualia veikla ar darbu pagal darbo sutartis.
Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus ir LSDP frakcijos inf.
