Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pažymi, kad parlamentas priėmė teisingą sprendimą pritardamas Prezidento Gitano Nausėdos veto – atšaukti konservatorių valdymo metu įvestą reikalavimą dešimtokams. Norintiems tapti vienuoliktokais nebebus privaloma Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) išlaikyti bent ketvertu – palikta galioti iki šiol veikusi tvarka.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės teigimu, prieš įvedant griežtesnius reikalavimus būtina pasirūpinti, kad mokiniai gautų reikiamą pagalbą ir galėtų laiku kompensuoti mokymosi spragas.
„Valstybė pirmiausia turi suteikti pagalbą vaikui tam, kad jis kuo anksčiau galėtų išlyginti savo žinių spragas. Reikės stiprinti ir profesinį orientavimą, karjeros specialistų darbą, nes kiekvienas mokykloje turi pastebėti vaiką ir nukreipti jį ankstyvam profesijos pasirinkimui. Jeigu bus pritarta, kad tas slenkstis atsirastų po trejų metų, sprendimai dėl mūsų pasiruošimo turi būti labai atsakingai apsvarstyti“, – teigia R. Popovienė.
Griežtesnę tvarką, pagal kurią pagrindinis išsilavinimas įgyjamas tik išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais, konservatorių valdytas Seimas priėmė dar 2022 metais. Nors pakeitimai turėjo įsigalioti 2024 m., praėjusios kadencijos valdžia, pamačiusi, kad mokyklos tam visiškai nepasiruošusios, terminus tiesiog nukėlė iki 2026-ųjų.
Seimui pritarus Prezidento veto, priimtas sprendimas užkirsti kelią neapgalvotam reikalavimų įsigaliojimui nuo šio rudens. G. Nausėdos siūlymu numatyta, kad minimalaus slenksčio reikalavimas galėtų įsigalioti tik nuo 2029 m. rugsėjo 1 d. – kai bus sukurta ugdymo pagalbos ir karjeros orientavimo sistema moksleiviams.
J. Šukevičienė pažymi, kad vien datos nukėlimas kalendoriuje situacijos neišspręs, jei atidėjimo laikotarpis nebus išnaudotas esminiams sistemos pokyčiams.
„Termino atidėliojimas savaime nepašalina pačios problemos – prieš įdiegiant vertinimo slenkstį, būtina iš esmės sustiprinti profesinio orientavimo priemones bei individualią pagalbą moksleiviams. Iki 2029 m. numatytu pereinamuoju laikotarpiu kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, savivaldybėmis ir mokyklomis turime nuosekliai stiprinti pagalbos mokiniui sistemą, o komitete reguliariai vertinsime, kaip šie sprendimai veikia praktikoje“, – teigia J. Šukevičienė.
