Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Seimo nario socialdemokrato Martyno Katelyno siūlomiems Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama spręsti problemas, trukdančias nugriauti „Maskvos namų“ pastatą Vilniuje. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
„Statinys apleistas, jame jau buvo kilęs gaisras.
Pastatas tapo asocialių asmenų, paauglių susibūrimo vieta, kurioje vykdomos neteisėtos veikos. Niokojamas pastato vidus, nuo stogo mėtomos plytos ir akmenys, kyla rizika aplinkinių namų gyventojų turtui, žmonių sveikatai. Deja, sostinės vadovai iki šiol tik skėsčiojo rankomis“, – komentuoja M. Katelynas.
Parlamentaras primena, kad statinys turi būti nugriautas dėl nacionalinio saugumo priežasčių. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) vykdė griovimo darbų viešojo pirkimo procedūrą, kuri įstrigo – dėl jos vyksta teisminiai ginčai, o statinys jau kelerius metus nenugriaunamas.
„Paramos teikėjai – statybų įmonės – pareiškė norą neatlygintinai nugriauti minėtą pastatą.
Atliekant darbus neatlygintinai, nebūtų poreikio vykdyti viešojo pirkimo procedūras. Tačiau, anot VTPSI, galiojantis reguliavimas nenumato galimybės priimti tokius darbus natūra kaip paramą“, – situaciją komentuoja M. Katelynas.
Teikiamu projektu siekiama aiškiai įtvirtinti, kad darbai gali būti paramos dalyku lygiai taip pat kaip paslaugos.
„Priėmus šį projektą, būtų sumažinta administracinė našta, sudaryta galimybė sutaupyti valstybės lėšų ir ateityje sudarytos sąlygos paramos teikėjams prisidėti prie visuomeninių projektų“, – pabrėžia socialdemokratas.
Parlamentaras primena, kad dabar įstatyme yra įtvirtintas baigtinis labdaros ir paramos dalykų sąrašas. Tai – piniginės lėšos, bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes, taip pat suteiktos paslaugos.
„Įstatyme nėra aiškiai įvardyta, kad paramos dalyku gali būti ir darbai.
O jeigu paramos teikėjai nori suteikti paramą ne paslaugomis, o būtent darbais, pavyzdžiui, nutiesdami ar pastatydami visuomenei reikalingą infrastruktūrą, atlikdami projektavimo ar griovimo darbus? Kyla neaiškumų dėl apskaitos, mokesčių – ir rizika, kad suteiktos paslaugos dėl savo pobūdžio nebus pripažintos parama“, – pažymi M. Katelynas.
Anot jo, „Maskvos namų“ sostinėje atvejis – vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip esamas paramos teikimo tvarkos reglamentavimas užkerta kelią viešojo intereso gynimui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2022 m. suteikė teisę BĮ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti šį pastatą. Tačiau griovimo darbų viešojo pirkimo procedūra tęsiasi iki šiol. Paramos teikėjai – statybų įmonės – pareiškė norą neatlygintinai nugriauti minėtą pastatą.
Socialdemokratas siūlo papildyti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą, numatant dar vieną labdaros ir paramos dalyko rūšį – atliktus darbus.
