Gegužės 12-ąją pasaulyje minima Tarptautinė slaugytojų diena.
Nesveiki darbo krūviai, mikroskopinis atlygis, miglotas rytojus – tai slaugytojų kasdienybė Lietuvoje. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė spaudos konferencijoje Seime papasakojo, kad pastarieji metai buvo ypatingai sunkūs slaugytojams.
Tarptautinės slaugytojų dienos ir Lietuvos slaugytojų metinės konferencijos išvakarėse spaudos konferenciją surengė Seimo LSDP frakcija.
Aušra Volodkaitė piešė pandeminės kasdienybės vaizdą: susirgus darbuotojams, likusiems tekdavo pakelti nepakeliamus darbo krūvius. Pandemijos laikotarpiu iš darbo rinkos pasitraukus per 250 pensinio amžiaus slaugytojų, jaunesnių darbuotojų pamainos nėra.
Su Covid-19 pacientais dirbantys slaugytojai gauna darbo užmokesčio priedus, tuo metu dirbantieji kituose skyriuose – ne, nors susiduria su rizika užsikrėsti. Dėl pandemijos ir slaugytojų trūkumo išaugo ne tik darbo krūviai, bet ir atsakomybė – slaugytojai perėmė dalį gydytojų funkcijų, tačiau didesnio atlygio už tai negauna. Atlyginimai dažnai balansuoja ties minimumu, didesnė alga susidaro tik dėl ilgesnio naktinio budėjimo ir panašių aplinkybių.
Medikų profsąjungos piktinasi nesulaukusios žadėto algų didinimo, kuris buvo numatytas prieš trejus metus profsąjungų ir SAM pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje. Laukia sunkios derybos dėl naujos šakinės sutarties.
Anot LSDP frakcijos seniūno pavaduotojos Orintos Leiputės, lėšos, skirtos mokėti priedus su Covid-19 pacientais dirbantiems medikams, sparčiai senka – suplanuotas PSD fondo lėšos baigėsi, dabar naudojamas rezervas, kurio užteks porai mėnesių. O reikės dar maždaug 200 mln. Eurų.
LSSO prezidentė A. Volodkaitė pasakojo: „Sulaukiame nevilties skambučių: slaugytoja palikta su 30 gulinčių sunkių pacientų – jai talkina tik viena padėjėja, dirbama diena ir naktį. Slaugytojos darbas yra užtikrinti visas gyvybines funkcijas, prieiti prie kiekvieno paciento, suteikti gydytojo paskirtus vaistus ir paslaugas, užtikrinti švarą, higieną – su 30 pacientų to padaryti tiesiog neįmanoma.“
Jos įsitikinimu, poilsis yra būtinybė, o ne prabanga. Viena iš galimybių didinti slaugytojo profesijos patrauklumą būtų trumpesnė darbo savaitė.
Pandemijos piko metu išopėjo psichologinio smurto ir mobingo problemos. Trūkstant darbuotojų, daugeliui sergant ir izoliuojantis, darbuotojai buvo perkeliami iš vieno skyriaus į kitą: „Ne visada tai vyko geranoriškai susitariant, dažnai slaugytojai patirdavo psichologinį spaudimą“, – sakė A. Volodkaitė.
Ji sugretino apklausas, atliktas Islandijoje ir Lietuvoje: 100 proc. slaugytojų Islandijoje sako patyrę psichologinį smurtą. Tuo tarpu Lietuvoje tai pripažįsta tik 70 proc. apklaustų slaugytojų. „Mūsų žmonės įpratę iškęsti, nelinkę skųstis, pranešti“, – kalbėjo A. Volodkaitė.
Seimo narė O. Leiputė kreipėsi į Seimo Sveikatos komiteto pirmininką A. Matulą prašydama surengti klausymus apie mobingą sveikatos apsaugos sektoriuje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA 2019 m. prognozavo, kad per artimiausius 10 metų mūsų šalyje trūks apie 7000 slaugos darbuotojų.