Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje aptarta situacija dėl priedangų Lietuvos švietimo įstaigose: išryškėjo opios sisteminės problemas. Nors statistiškai didžioji dalis mokyklų turi priedangas, realus jų plotas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms kelia klausimų dėl mokinių bei darbuotojų saugumo.
„Tikrai neieškom kaltų, mums visiems rūpi saugumas ir norim užsitikrinti, kad, jei įvykiai pasikartotų, viskas vyktų kaip įmanoma sklandžiau“, – sakė komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Jono Petkevičiaus pristatyta analizė rodo, kad 81 proc. šalies švietimo įstaigų turi greitai pasiekiamas priedangas: 48 proc. įstaigų priedangos yra įrengtos pačiame mokyklos pastate, 21 proc. – visai šalia (30–150 m atstumu), o 12 proc. – netoliese (150–300 m atstumu). Visgi lieka 19 proc. įstaigų, kurios 300 metrų spinduliu neturi absoliučiai jokios priedangos.
Vienas iš iššūkių – priedangų talpa. Įstatymas numato, kad priedangos privalo talpinti 60 proc. miesto ir 40 proc. kaimo vietovių gyventojų. Nors formaliai vietos saugumui yra, realus priedangų plotas švietimo įstaigose šiuo metu tenkina tik apie 40 proc. bendro poreikio.
Posėdžio metu išryškėjo ir praktinio pasiruošimo spragos, kurios pasimatė realaus oro pavojaus metu. Užfiksuoti atvejai, kai, paskelbus raudonąjį pavojų, kai kurios mokyklos nenutraukė atsiskaitymų ir nevedė vaikų į saugias patalpas, dalis įstaigų pasidavė chaosui ir prašė tėvų skubiai atvykti pasiimti vaikų, o kai kurie tėvai tai darė savavališkai, taip sukeldami papildomą riziką.
Siekdamas spręsti ekstremalių situacijų valdymo spragas, komitetas teiks pasiūlymus dėl priedangų skaičiaus ir kokybės kėlimo, finansavimo didinimo bei mokymų reaguoti į ekstremalias situacijas.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro ir LSDP frakcijos inf.
