Trečiadienį posėdžiavusi Seimo darbo grupė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisiniam reguliavimui tobulinti svarstė klausimą, kaip turėtų būti pagrindžiamas LRT generalinio direktoriaus atleidimas.
„Turime pajudėti iš mirties taško“, – ragino posėdį vedęs Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.
Diskutuoti tokie atleidimo pagrindai kaip pareigų nevykdymas, nepasiekti rodikliai, nepatvirtinta ataskaita, viešųjų ir privačių interesų konfliktas, viešojo intereso pažeidimas ir kiti.
J. Olekas pasiūlė palikti formuluotę „jeigu netinkamai vykdo pareigas“, tai pat paminėti viešąjį interesą. Prie šio klausimo dar bus sugrįžta, nes kiti darbo grupės nariai siūlo įtraukti ir šiurkščius pažeidimus, pareigų neatlikimą, nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pažeidimą, LRT veiklos ataskaitos nepatvirtinimą.
Darbo grupėje dirbantys žiniasklaidos organizacijų atstovai ragino kiek įmanoma sukonkretinti atleidimo pagrindus. Tačiau konservatoriai Vytautas Juozapaitis ir Vytautas Kernagis atkakliai atmetinėjo visus pasiūlymus, aiškindami, kad visi siūlomi kriterijai yra pernelyg abstraktūs ir pavojingi. V. Juozapaitis sakė norintis visus „atvesti į tiesos kelią“. Konservatorius taip pat užsipuolė socialdemokratę Indrę Kižienę, reikalaudamas sakyti ne „LRT direktorė“, o „direktorius“.
Nemažai diskusijų sukėlė klausimas, ar su LRT turėtų būti sudaroma „pavedimo vykdyti viešąsias paslaugas“ sutartis, kurioje būtų surašyti lūkesčiai ir konkretūs įpareigojimai nacionaliniam transliuotojui, kaip kitose šalyse. Nutarta pasidomėti Europos Sąjungos valstybių praktika.
Seimo darbo grupė trečiadienį taip pat sutarė, kad norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų dviejų trečdalių tarybos narių pritarimo. LRT taryba galėtų pati spręsti, ar šiuo klausimu balsuoti slaptu, ar atviru balsavimu.
