Seimas pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės pristatytas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama didinti karių atlyginimus ir išmokas bei gerinti karių gerovę ir tarnybos sąlygas.
„Mes norime pritraukti daugiau karių, išlaikyti patyrusius karius ir norime vienetų sukomplektavimo ir parengto kariuomenės personalo rezervo didinimo“, – pristatydama projektą sakė krašto apsaugos ministrė.
Vienas iš pagrindinių siūlymų – didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus 7 proc. Taip pat siūloma didinti karių priedo už ypatingą pareigų specifiką dydžius, už specialiąsias operacijas ir karinį rengimąsi joms – siūloma didinti priedo koeficientą nuo 0,37 iki 0,57 bazinio dydžio.
Priedus, kurie mokami už dalyvavimą lauko pratybose, siūloma padidinti nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio. D. Šakalienė tvirtino, kad šioms užduotims atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės.
Numatyti ir priedai kariams už tiesioginį Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontroliavimą kovinio budėjimo metu, kaip ir priedai už tarnybinių užduočių vykdymą ilgą laiką kitoje tarnybos vietoje Lietuvos teritorijoje. Už tai siūloma skirti 0,11 bazinio dydžio priedą. Tokio pat dydžio priedą siūloma mokėti ir už budėjimą taikos meto užduočių vykdymo pajėgose.
Pasak ministrės, pakeisti studijų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje finansines finansavimo nuostatas, tai yra numatyti galimybę kariūnams, kurie iki studijų akademijoje, yra baigę valstybės finansuojamas studijas, studijas akademijoje apmokėti iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų. „Tokiu būdu tikrai gautume dar papildomai patyrusių žmonių, kurie, baigę kitas valstybei, kariuomenei labai naudingas studijas, dar ir Karo akademijoje baigtų studijas“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Įstatymo pakeitimais taip pat numatoma, kad krašto apsaugos ministras arba įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti kario profesinę karo tarnybą, sulaukus išleidimo į atsargą amžiaus, pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip 4 metams. „Mes dabar „nurašome“ tikrai labai jaunus savo karininkus – 56 metų. Kai pasižiūriu į NATO kontekstą, tai tikrai daug vyresnio amžiaus žmonių kompetencijos yra puikiausiai panaudojamos“, – pabrėžė ministrė.
Siūloma ilginti ir perkėlimo į dimisiją amžių. Profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į dimisiją amžių ilginant nuo 60 iki 65 metų, toks pat ilginimas siūlomas ir atsargos kariams.
Nuo 2025 m. nuo liepos 1 d. siūlomų pakeitimų įgyvendinimas pareikalaus apie 18,2 mln. eurų. 2026 m. šių pokyčių įgyvendinimas pareikalautų apie 36,6 mln. eurų.
Po pristatymo už šią iniciatyvą (projektai Nr. XVP-481) vieningai balsavo 86 Seimo nariai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 17 d.
Seimo Spaudos biuro inf.
