Apie klimato kaitą dažniausiai kalbame žiūrėdami į termometrą. Gydytojai ją pirmiausia mato ligoninių priėmimo skyriuose.
Pastarosios dienos dar kartą priminė, kad klimato kaita Lietuvoje jau nebėra ateities scenarijus. Tai – mūsų kasdienybė. Birželio pabaigoje Lietuvą pasiekusi karščio banga priartėjo prie birželio temperatūros rekordų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozavo, kad kai kuriose vietovėse temperatūra gali pakilti iki 37 °C. Tuo pat metu didelėje Europos dalyje buvo fiksuojami nauji temperatūros rekordai – daugelyje šalių termometrai rodė daugiau kaip 40 °C, buvo skelbiami aukščiausio lygio perspėjimai, ligoninės rengėsi didesniam pacientų srautui, o specialistai vis dažniau kalbėjo ne tik apie klimato, bet ir apie sveikatos krizę.
Visa tai dar kartą priminė paprastą tiesą – klimato kaita šiandien yra ne vien aplinkosaugos ar energetikos klausimas. Tai visų pirma žmogaus sveikatos klausimas.
Būtent todėl bendrame Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkos komiteto bei Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje Liepojoje klimato kaita pirmą kartą buvo nagrinėjama pirmiausia kaip visuomenės sveikatos problema. Sutarėme, kad Baltijos valstybės turi daug aktyviau ruoštis naujiems iššūkiams ir stiprinti gyventojų atsparumą klimato kaitos poveikiui sveikatai.
Europa šyla sparčiausiai. Baltijos šalys – taip pat.
Dar visai neseniai klimato kaita daugeliui siejosi su tirpstančiais ledynais ar nykstančiomis gyvūnų rūšimis. Šiandien mokslas kalba apie visai ką kita – apie žmonių sveikatą.
Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas pasaulyje, o Baltijos regionas – viena jautriausių klimato kaitai Europos vietų. Karščio bangos ilgėja, stiprėja ir kartojasi vis dažniau. Tai reiškia, kad ir Lietuvoje turime keisti ne tik požiūrį į klimatą, bet ir požiūrį į sveikatą.
Karštis – ne tik diskomfortas.
Daugeliui karštis vis dar atrodo tik nepatogumas. Medicinoje jis laikomas vienu pavojingiausių gamtinių rizikos veiksnių. Per karščio bangas daugėja infarktų, insultų, dehidratacijos, inkstų pažeidimų, paūmėja kvėpavimo sistemos ir kitos lėtinės ligos. Didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, kūdikiams, nėščiosioms bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis.
Tačiau poveikis tuo nesibaigia. Ilgėja alergijų sezonas. Plečiasi erkių platinamų ligų paplitimas. Atsiranda palankesnės sąlygos naujoms uodų platinamoms infekcijoms. Dažnėja maisto ir vandens kilmės infekcijos. Miškų gaisrų dūmai ir oro tarša dar labiau apsunkina sergančiųjų kvėpavimo ligomis būklę. Karštis veikia ir mūsų emocinę būseną – didina dirglumą, blogina miegą, mažina darbingumą, apsunkina lėtinių ligų kontrolę.
Ar esame pasirengę?
Karščio bangos verčia iš naujo pažvelgti į daugelį dalykų, kurie anksčiau atrodė savaime suprantami.
Ar vaikų darželiuose ir mokyklose per karščius galima saugiai ugdyti vaikus?
Ar ligoninių ir slaugos įstaigų palatose užtikrinamas tinkamas mikroklimatas sunkiausiems pacientams?
Ar viešajame transporte, miestų aikštėse, autobusų stotelėse pakanka pavėsio ir geriamojo vandens vietų?
Ar vieniši senjorai žino, kur kreiptis pagalbos?
Ar savivaldybės turi aiškius veiksmų planus ilgesnėms karščio bangoms?
Tai nėra teoriniai klausimai. Nuo atsakymų į juos gali priklausyti žmogaus sveikata ir net gyvybė.
Prieš keliolika metų oro kondicionierius mokykloje ar slaugos skyriuje daug kam atrodė prabanga. Šiandien vis dažniau tai tampa būtina sąlyga saugiai aplinkai vaikams, pacientams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Prisitaikymas prie klimato kaitos prasideda ne ministerijose. Jis prasideda ten, kur gyvename, mokomės, dirbame ir gydomės.
Apie tai kalbėjome ir Seime
Šiuos klausimus aptarėme dar prieš pastarąją karščio bangą – birželį Seime vykusioje tarptautinėje Sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo asamblėjoje. Viena konferencijos sesijų buvo skirta klimato kaitos poveikiui sveikatai ir principui „Sveikata visose politikose“.
Mokslininkai, gydytojai, politikai ir tarptautinių organizacijų atstovai sutarė, kad klimato politika ir sveikatos politika nebegali būti nagrinėjamos atskirai. Šiandien šios diskusijos skamba dar aktualesnės.
Visus konferencijos pranešimus galima laisvai peržiūrėti internete. Tikiuosi, kad jie bus naudingi ne tik specialistams, bet ir kiekvienam, kuriam rūpi jo paties ir artimųjų sveikata.
Ką verta prisiminti kiekvienam?
Kol valstybė stiprina savo pasirengimą, daug ką galime padaryti ir patys.
- Gerkite vandens dar prieš pajusdami troškulį.
- Karščiausiu dienos metu stenkitės būti pavėsyje arba vėsiose patalpose.
- Nepalikite vaikų ar augintinių automobilyje net kelioms minutėms.
- Pasidomėkite, kaip jaučiasi vieniši vyresnio amžiaus kaimynai ar artimieji.
- Jeigu atsirado stiprus silpnumas, svaigimas, orientacijos sutrikimai, dusulys ar sąmonės aptemimas – nedelskite kreiptis medicinos pagalbos.
Kartais paprasti sprendimai padeda išvengti labai rimtų pasekmių.
Svarbiausias klausimas
Praėjusi savaitė parodė, kad Lietuva nebėra klimato kaitos stebėtoja. Mes jau gyvename jos sąlygomis. Todėl šiandien svarbiausias klausimas nėra, ar klimatas keičiasi. Svarbiausias klausimas – ar pakankamai greitai keičiamės mes patys.
Klimato kaitos poveikį jau matome ne tik mokslinėse prognozėse. Jį matome greitosios medicinos pagalbos iškvietimuose, ligoninių priėmimo skyriuose, vaikų darželiuose, mokyklose, darbo vietose ir savo namuose.
Klimato kaita nėra vien aplinkos problema. Tai klausimas, kiek sveikų gyvenimo metų galėsime išsaugoti. Todėl kalbėdami apie klimatą, iš tikrųjų kalbame apie žmogų – jo sveikatą, gyvenimo kokybę ir ateitį.
