Jūratė Zailskienė, Seimo Pirmininko pavaduotoja, socialdemokratė
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mūsų šalyje yra nemažai šventinių dienų, atidžiau pažvelgus į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką išryškėja reikšmingi skirtumai. Ne vienoje jų ne tik numatyta daugiau šventinių dienų, bet daugelyje jų net taikoma papildomų poilsio dienų suteikimo tvarka, kai šventės sutampa su savaitgaliais. Lietuvoje tokios kompensavimo praktikos nėra, todėl bendrasšventinių dienų skaičius yra mažesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Viešojoje erdvėje iš opozicinių partijų, verslo atstovų ir žiniasklaidos neretai pasigirsta priekaištų Lietuvos dirbantiesiems – esą, užuot daugiau dirbę, jie naudojasi didžiausiu šventinių nedarbo dienų skaičiumi Europos Sąjungoje.
Tai – mitas. Drąsiai tai sakau, atidžiau pasigilinusi į statistiką ir kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką. Lietuvos dirbantieji tikrai neturi daugiausia laisvadienių. Mūsų šalyje oficialiai nustatyta 16 šventinių dienų per metus. Tačiau nepamirškime, kad pirmoji šv. Velykų diena, Motinos diena ir Tėvo diena, kurios oficialiai paskelbtos šventinėmis dienomis, visada švenčiamos sekmadieniais. Vadinasi, iš 16 šventinių dienų tik 13 gali sutapti su įprastomis darbo dienomis. O jeigu ir kitos šventės sutampa su savaitgaliais, papildomų poilsio dienų darbuotojai negauna.
Negana to, palyginus Europos Sąjungos valstybių šventinių dienų ir darbuotojams suteikiamo poilsio praktiką, išryškėja dar vienas svarbus skirtumas – Lietuvoje šventinės dienos, sutampančios su savaitgaliais, nėra kompensuojamos papildomais laisvadieniais. Tuo tarpu penkiolikoje iš 27 Europos Sąjungos valstybių taikoma vienokia ar kitokia tokių dienų kompensavimo tvarka. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje ar Ispanijoje, papildomi laisvadieniai suteikiami už tam tikras su savaitgaliais sutampančias šventes, o Airijoje, Bulgarijoje, Belgijoje ir kai kuriose kitose valstybėse laisvadieniai dirbantiesiems suteikiami už visas šventines dienas, kai jos sutampa su savaitgaliais..
Taigi vien palyginti oficialiai nustatytų šventinių dienų skaičių nepakanka – svarbu įvertinti, kiek papildomų poilsio dienų darbuotojai iš tiesų gauna. Lietuvoje dalis šventinių dienų kasmet sutampa su savaitgaliais, tačiau už jas papildomas poilsis nesuteikiamas. Todėl, vertinant realų šventinių laisvadienių skaičių, Lietuvos dirbantieji atsiduria gerokai mažiau palankioje padėtyje, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl teiginys, kad lietuviai turi daugiausia laisvadienių Europos Sąjungoje, neatspindi tikrovės.
Ar teisinga kompensuoti darbuotojams už valstybines šventes, sutampančias su savaitgaliais, – tai politinių diskusijų ir sprendimų klausimas. Tačiau kalbėdama apie šventines dienas noriu pabrėžti viena: tikrai neteisinga Lietuvos dirbantiesiems priekaištauti, esą jie turi daugiausia laisvadienių Europoje, nenori dirbti ir siekia tik daugiau ilsėtis. Tokie kaltinimai ne tik nepagrįsti, bet ir nepagarbūs žmonėms, kurių darbu kuriama mūsų valstybės gerovė. Per 35 atkurtos nepriklausomybės metus būtent Lietuvos žmonių pastangomis augo šalies ekonomika, buvo kuriama ir modernizuojama infrastruktūra, stiprėjo valstybė, kūrėsi gyvenimas, kuriuo šiandien galime pagrįstai didžiuotis.
Priminsiu ir dar vieną svarbų faktą – Lietuvoje nustatyta minimali kasmetinių atostogų trukmė yra 20 darbo dienų, tai yra Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintas minimalus standartas. Taigi, užuot kartoję mitus apie tariamai didžiausią šventinių laisvadienių skaičių, verčiau kalbėkime apie tikrąją padėtį, pagarbą dirbančiam žmogui ir teisingą jo teisės į poilsį užtikrinimą. Nes Lietuvos žmonės nusipelno ne priekaištų už poilsį, o pagarbos už savo darbą.
