Seimui imantis pakeitimų, kad ekstremaliose situacijose būtų užtikrintas operatyvus energijos tiekimo atkūrimas vartotojams, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto vicepirmininkas, socialdemokratas Audrius Radvilavičius sako, kad Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) pasiaiškinimai dėl nesklandumų po audros neįtikina.
„Jau 2021 m., po rekordinio snygio, buvo kalbama apie spartesnį kabeliavimą, pavojingų medžių šalinimą, platesnes proskynas, didesnes brigadų pajėgas, generatorius ir geresnį institucijų bendradarbiavimą.
Po 2024-ųjų audros ESO gavo labai konkrečius įpareigojimus: išanalizuoti dažnus 10–35 kV linijų atsijungimus, gerinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis, peržiūrėti rangovų sutartis ir generatorių panaudojimą“, – primena A. Radvilavičius.
„Dabar – 2026-ieji: vėl kalbame apie tą patį.
Kai po trijų skirtingų stichijų kartojasi tie patys klausimai, juos sunku toliau vadinti neišmoktomis pamokomis. Nevyniokime į vatą: tai – nepadaryti darbai“, – komentuoja parlamentaras.
Kur nuėjo investicijos?
A. Radvilavičius atkreipia dėmesį, kad, VERT duomenimis, bendradarbiavimo susitarimus dėl veiksmų stichijų metu ESO buvo sudariusi tik su 17 iš 60 savivaldybių.
„Kur nuėjo investicijos?
Valstybės kontrolė jau anksčiau nustatė, kad dalis skirstomojo tinklo atnaujinimo projektų vėlavo. Šių metų audra labai aiškiai parodė pažeidžiamiausią vietą. Net 90,8 proc. pažeidimų teko 10 kV tinklui. Didelė jo dalis vis dar yra oro linijos. Kabeliavimą vis žadama spartinti“, – pažymi A. Radvilavičius.
Pasak jo, žmogui svarbiausias rodiklis – kiek laiko jo namuose nėra elektros. Tas pats pasakytina apie medžius.
„Seimo komitete vėl girdėjome, kad elektros linijų proskynos Lietuvoje yra siauresnės nei kai kuriose kaimyninėse valstybėse, o pavojingų medžių šalinimą vis dar stabdo teisinės ir administracinės procedūros.
Apie šią problemą kalbėta dar po 2021 m. snygio. Penkeri metai – pakankamas laikas ką nors nuveikti“, – kritiką žeria A. Radvilavičius.
Anot jo, audra parodė ir generatorių logistikos spragas.
„Praėjus savaitei nuo stichijos nuolatinio elektros tiekimo dar neturėjo apie 30 tūkst. klientų, o ESO tuo metu dar rinko iš savivaldybių informaciją apie papildomą generatorių poreikį.
Taigi svarbu ne vien tai, kiek generatorių turime. Iš anksto turi būti aišku, kur jie laikomi, kas juos pristato ir kokie objektai gauna prioritetą – vandenvietės, gydymo ir socialinės įstaigos, ryšio infrastruktūra – ar žmonės, kurių sveikata priklauso nuo elektros. Tokie sprendimai turi būti parengti iki audros, o ne dėliojami jai praėjus“, – pabrėžia parlamentaras.
Kelia energetikos įmonių valdymo klausimą
A. Radvilavičius ragina peržiūrėti nacionaliniam saugumui svarbių energetikos įmonių valdymo klausimą.
„Šiandien „Ignitis grupės“ akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Jos atstovai dalyvauja Stebėtojų tarybos darbe, tačiau Energetikos ministerijos atstovų joje nėra.
Kai kalbame apie elektrą ligoninei, ryšio bokštui ar šimtams tūkstančių namų, kalbame ir apie nacionalinį saugumą. Todėl reikia rimtai įvertinti, ar „Ignitis grupės“ valdyme pakankamą svorį turi valstybės energetinio saugumo interesas“, – komentuoja A. Radvilavičius.
Jo žodžiais, elektros tinklas nėra eilinis komercinis turtas.
Parlamentaro manymu, pažeidžiamiausios – 10 kV linijos, ypač einančios per miškus, turi būti tvarkomos pirmiausia, o pavojingų medžių šalinimo taisyklės turi būti tokios, kad problema būtų sprendžiama prieš audrą, o ne tada, kai medis jau guli ant laidų.
A. Radvilavičius siūlo generatorių rezervą susieti su konkrečiais savivaldybių ir kritinių objektų planais.
