Seimas pradėjo svarstyti Konstitucijos pataisą, kuria siūloma panaikinti nuostatą, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Pasak projektą pristačiusio Seimo Pirmininko Juozo Oleko, nuo Konstitucijos priėmimo Lietuvos saugumo aplinka, valstybės tarptautinė padėtis ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonės iš esmės pasikeitė.
„NATO branduolinis atgrasymas yra viena iš esminių Aljanso kolektyvinės gynybos architektūros dalių.
NATO branduolinių pajėgumų paskirtis – išsaugoti taiką, užkirsti kelią branduoliniam šantažui ir prievartai, taip pat užtikrinti patikimą atgrasymą. Ši atgrasymo sistema, kaip kolektyvinės gynybos dalis, veikia jau daugelį dešimtmečių ir yra vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių plataus masto agresijos prieš Aljansą riziką“, – kalbėjo Seimo vadovas.
Anot J. Oleko, pastaraisiais metais Europos saugumo padėtis reikšmingai pasikeitė ir Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą, branduolinės retorikos eskalavimas, branduolinių pajėgumų modernizavimas ir karinės infrastruktūros stiprinimas Lietuvos kaimynystėje, įskaitant Kaliningrado sritį ir Baltarusiją, lemia būtinybę užtikrinti, kad Lietuvos galimybės visapusiškai dalyvauti NATO atgrasymo sistemoje nebūtų ribojamos.
Iniciatyvos rengėjų įsitikinimu, siūlomi pakeitimai sudarytų teisines prielaidas užtikrinti visavertį Lietuvos dalyvavimą NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo sistemoje, sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio flango atgrasymo patikimumą ir užtikrinti, kad Lietuva nebūtų silpnoji NATO grandis regione ir nebūtų mažiau apsaugota nei kitos NATO valstybės.
Konstitucijos 137 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
„Ši konstitucinė nuostata buvo priimta atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, t. y. tokiomis istorinėmis ir geopolitinėmis aplinkybėmis, kai valstybės teritorijoje dar buvo Rusijos karinės pajėgos, o vienas svarbiausių valstybės uždavinių buvo užtikrinti visišką okupacinės kariuomenės išvedimą, įtvirtinti valstybės suverenitetą ir užkirsti kelią bet kokiam prievartiniam įtraukimui į postsovietines Rytų sąjungas“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Toliau projektas bus svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
Seimo Spaudos biuro ir LSDP frakcijos inf.
