Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija (SSPK) aiškinosi, kaip institucijos ketina tobulinti teisės aktus, kad būtų suvienodintos ikiteisminės gynybos galimybės valstybės tarnautojams, viešajame sektoriuje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir statutiniams pareigūnams, patiriantiems psichologinį smurtą darbe.
„Seimo nariai ir komisija vis dažniau gauna valstybės tarnautojų kreipimųsi dėl to, kad Valstybinė darbo inspekcija nenagrinėja valstybės tarnautojų kreipimųsi dėl tarnybinių ginčų. Negalime toleruoti šios diskriminuojančios situacijos, kai valstybės tarnautojai ir statutiniai pareigūnai turi mažesnes ikiteisminės gynybos galimybes, palyginti su pagal darbo sutartį dirbančiais asmenimis, kurių kreipimusis dėl darbo ginčų nagrinėja Valstybinės darbo inspekcija“, – teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.
Valstybinė darbo inspekcija netiria valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų kreipimųsi dėl tarnybinių ginčų ir skundų dėl tarnyboje patirto psichologinio smurto. Šie asmenys, nepavykus išspręsti tarnybinio ginčo institucijos viduje, gali kreiptis tik į teismą.
„Todėl būtina siekti, kad kuo greičiau visi asmenys, nepriklausomai nuo jų darbo statuto, turėtų vienodas ikiteisminės gynybos galimybes“, – teigė Seimo narė M. Petrauskaitė.
SSPK pasikvietė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Viešojo valdymo agentūros ir Vidaus reikalų ministerijos atstovus.
Komisija problemą identifikavo 2025 m. gruodžio pradžioje, svarstydama parlamentinės kontrolės klausimą dėl mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo darbe. Komisija po posėdžio raštu kreipėsi į institucijas, rekomenduodama tobulinti teisės aktus, atlikti kitus svarbius darbus, siekiant spręsti šią ir kitas problemas.
2026 m. kovo mėn. Komisija buvo informuota, kad minėto klausimo sprendimui buvo sudaryta darbo grupė iš Viešojo valdymo agentūros, Valstybinės darbo inspekcijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovų. Iki šiol teisės aktų pakeitimų projektai dar nėra parengti, yra pradėti parengiamieji darbai, vyksta tarpinstitucinės diskusijos.
Susitikime dalyvavusių institucijų atstovų teigimu, minėtojoje darbo grupėje yra inicijuoti Valstybės tarnybos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Valstybinės darbo inspekcijos veiklą, pakeitimai, kurie suteiks valstybės tarnautojams galimybę kreiptis į Valstybinėje darbo inspekcijoje veiksiančią tarnybinių ginčų komisiją, tačiau tai neapims ginčų, susijusių priėmimu į valstybės tarnybą ir atleidimu iš jos. Paminėta, kad šie pokyčiai galėtų įsigalioti nuo 2027 m. liepos 1 d., kadangi yra planuojama daugiau teisės aktų nuostatų pakeitimų, kurių įgyvendinimui reikia daugiau laiko. Ateityje ketinama išplėsti Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijas, įtraukiant pareigą nagrinėti ginčų, susijusių su priėmimu į valstybės tarnybą ir atleidimu iš jos, nagrinėjimą. Šiuo metu darbo grupė neplanuoja teisės aktų pakeitimų dėl statutinių pareigūnų galimybių kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo.
M. Petrauskaitė: nustatomų psichologinio smurto atvejų skaičius – neadekvatus
Dar vienas itin aktualus susitikime svarstytas klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos atliekamų tyrimų pagal gautus skundus dėl psichologinio smurto darbe kokybė.
„Siekiant šioje srityje realaus proveržio ir tinkamo asmenų, patyrusių psichologinį smurtą darbe, teisių atstovavimo, svarbu atlikti išorinius ir sisteminius visuomenės pasitenkinimo Valstybinės darbo inspekcijos veikla ir jos teikiamomis paslaugomis tyrimus.
Ypač svarbu atskirai tirti visuomenės pasitenkinimą Valstybinės darbo inspekcijos atliekamais tyrimais pagal gautus kreipimusis dėl darbe patirto psichologinio smurto“, – teigė Seimo narė M. Petrauskaitė.
Valstybinė darbo inspekcija nustato itin mažai psichologinio smurto atvejų – tik 10 smurto epizodų per metus.
„Toks itin mažas Valstybinės darbo inspekcijos nustatytų psichologinio smurto darbe atvejų rodo, kad šioje sistemoje yra spragų ir rimtų iššūkių, tiek tiriant darbuotojų kreipimusis, tiek šviečiant darbdavius, darbuotojus ir visuomenę apie psichologinio smurto atpažinimą.
Ypač svarbu vykdyti visuomenės švietimą apie tai, kad būtina rinkti faktinius įrodymus (kaupti el. laiškus, raštu fiksuoti liudytojų parodymus, daryti garso įrašus ir pan.), patiriant psichologinį smurtą darbe“, – apibendrino Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė M. Petrauskaitė.
Komisija ketina tęsti susitikimo metu svarstytų klausimų parlamentinę kontrolę Seimo rudens sesijoje.
Seimo kanc. Komisijų skyriaus ir LSDP frakcijos inf.
