Seimas ketvirtadienį baigė svarstyti ir priėmė Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymą.
Parlamentas taip pat priėmė Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Šilalės karinio poligono įstatymo pakeitimus, kuriais išplečiama Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono teritorija Jurbarko rajono savivaldybėje.
„Lietuvos kariuomenei šiuo metu priklauso devyni kariniai poligonai, tačiau jų nebepakanka.
Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių treniruotėms reikia daugiau infrastruktūros, daugiau erdvės. Naujo poligono įsteigimas būtinas siekiant iki 2030 m. išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją. Lietuvos kariuomenė privalo augti“, – pabrėžia krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Robertas Kaunas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius akcentuoja strateginę Kapčiamiesčio poligono vietą. Vos už 10 km nuo Lietuvos sienos yra Baltarusijos Gožos poligonas.
„Strateginė poligono vieta (Suvalkų koridorius, siena su Baltarusija) leis Lietuvos kariuomenei rengtis realiam pajėgų dislokavimui, judėjimui, aprūpinimui, ryšiui ir sąveikai su sąjungininkais, ruošiantis galimiems veiksmams dieną „X“.
Tokia vieta mūsų kariuomenei strategiškai svarbi ir dėl galimybės bendradarbiauti su Lenkijos kariuomene“, – pabrėžia R. Sinkevičius.
Jis primena, kad Pabradės poligone dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai, o Rūdninkų poligone galės treniruotis Vokietijos brigados kariai. Kitos karinio rengimo vietos nepajėgios sutalpinti didesnių pajėgų.
Priimtu įstatymu nustatomas specialus teisinis režimas, apimantis supaprastintas teritorijų planavimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, statybą be leidimo, poveikio aplinkai vertinimo netaikymą bei kompensacinius mechanizmus, siekiant kuo skubiau įkurti
Kapčiamiesčio karinį poligoną ir su juo susietą karinio mokymo teritoriją, taip užtikrinant nacionalinį saugumą.
Kapčiamiesčio poligonas ir karinio mokymo teritorija apims daugiau kaip 14 tūkst. hektarų plotą. Į karinio poligono teritoriją patenka 13 privačių sodybų ir 800 miško bei žemės ūkio sklypų. Seimui priėmus įstatymą dėl poligono įkūrimo, šis nekilnojamasis turtas bus paimtas visuomenės poreikiams.
Į karinio mokymo teritoriją patenka 77 sodybos, kurias savininkai turėtų teisę išsaugoti arba per 120 mėnesių parduoti valstybei supaprastinta tvarka. Sodybų, esančių teritorijoje tarp karinio poligono ir pasienio juostos, savininkai taip pat turės teisę parduoti savo nekilnojamąjį turtą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir į karinio mokymo teritoriją patenkančių sodybų savininkai.
Reikalingos teritorijos suskaidytos į karinio poligono ir karinio mokymo teritorijas. Karinio mokymo teritorijoje ūkinę ir komercinę veiklą (kaimo turizmo, baidarių verslo) bus galima tęsti ir toliau.
Karinė veikla saugomose teritorijose nebus vykdoma, o poligono teritorijoje visa veikla bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus. Siekiant gyventojams sukelti kuo mažiau nepatogumų, numatomas aplinkkelio tiesimas ir asfaltuotų privažiavimų į poligoną įrengimas. Taip pat bus diegiamos triukšmą mažinančios priemonės.
