Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo ir Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projektams, kuriais siekiama išplėsti galimybes gyventojams susilaukti vaikų. Toliau projektus svarstys Seimo komitetai.
Siūloma, kad pagalbinio apvaisinimo paslauga galėtų pasinaudoti su vaisingumo problemomis susiduriantys sutuoktiniai, partneriai arba vienišos moterys.
„Norime sudaryti sąlygas daugiau gyventojų susilaukti vaikų, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties.
Tai svarbus žingsnis prisidedant prie gimstamumo didinimo šalyje“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės, socialdemokratės Orintos Leiputės, atsižvelgiant į labai liūdną demografinę situaciją, „kiekvieno vaikučio gimimas yra didelis įvykis“.
„Visai nesvarbu, ar vaikas gimė santuokos liudijimą turinčioje šeimoje, ar pas nesusituokusią porą.
Vienišoms moterims taip pat neturėtų būti sudaromos kliūtys susilaukti vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu“, – komentuoja O. Leiputė.
2018–2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2 800 vaikų, t. y. apie 400 vaikų kasmet.
Įstatymų projektais siūloma, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos būtų teikiamos vadovaujantis tik medicininėmis indikacijomis, neatsižvelgiat į pacientų šeiminę padėtį: šia galimybe galės pasinaudoti santuokos nesudarę ar partnerystės neįregistravę asmenys, vienišos moterys.
Pakeitimais taip pat siekiama, kad šiomis paslaugomis galėtų pasinaudoti žmonės, kuriems prognozuojamas vaisingumo netekimas, pavyzdžiui, dėl onkologinės ligos. Vaisingumo išsaugojimo paslaugos (lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimas, konservavimas) būtų finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o saugojimas – nuo 2029 m. valstybės biudžeto lėšomis.
Numatoma, kad, jei pora ar moteris pasinaudoja donuotais embrionais, tačiau dalis jų lieka nepanaudoti, dvejus metus jų saugojimas būtų apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.
Įstatymų projektuose numatyta užtikrinti aukštus embrionų kokybės standartus. Embrionai, kurių neįmanoma perkelti į moters organizmą dėl genetinės patologijos, nesuderinamos su gyvybe ar lemiančios didelę negalią, galėtų būti laidojami, kremuojami arba sunaikinami nelaukiant dvejų metų termino.
Žmogaus embrionų donorystė Lietuvoje įteisinta nuo 2018 m. Šiemet tikimasi pirmųjų vaikų, gimusių iš dovanotų embrionų – tai reikšmingas žingsnis stiprinant donorystės sistemą ir plečiant galimybes nevaisingoms poroms.
