Seimas antradienį pradėjo svarstyti 2026 m. valstybės biudžeto projektą.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos vardu kalbėjusi frakcijos seniūnės pavaduotoja Ilona Gelažnikienė pabrėžė, kad biudžeto projektas atspindi tris kertinius socialdemokratų ir koalicijos partnerių Vyriausybės prioritetus: žmonių pajamų didinimą, socialinio saugumo stiprinimą ir rekordines investicijas į gynybą bei infrastruktūrą.
„Nepaisant kai kurių politikų ir nuomonės formuotojų pastangų supriešinti krašto apsaugos ir socialinius visuomenės poreikius, formuojant biudžetą rasta išmintinga ir strategiškai pagrįsta pusiausvyra“, – pažymėjo I. Gelažnikienė.
Paragino opoziciją nežaisti politinių žaidimų
Didės minimali mėnesinė alga, atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos.
„Jau ateinančiais metais atlyginimai didės daugiau kaip 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų.
Didės gydytojų, slaugytojų, rezidentų, mokytojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, kultūros ir meno darbuotojų, trenerių atlyginimai“, – akcentavo socialdemokratė.
Pensijos didės 632 tūkstančiams žmonių.
Keičiasi socialinių išmokų bazinių dydžių indeksavimo tvarka. Didės stipendijos, išmokos vaikams, šalpos išmokos, išlaidų kompensacijos pažeidžiamiems asmenims ir kitos išmokos.
Ne vienu šimtu eurų didės vienkartinė išmoka vaikui jau nuo 2026 m., taip pat vaiko išlaikymo išmoka. Plečiamas vaiko priežiūros išmokos gavėjų ratas.
„Iš skurdo vaduojama ir šalies infrastruktūra, reikšmingai augs savivaldybių pajamos“, – akcentavo I. Gelažnikienė.
„Socialdemokratinė kryptis reiškia, kad valstybės sienų saugumas yra neatsiejamas nuo kiekvieno žmogaus saugumo, pirmiausia – socialinio.
Ingos Ruginienės vedamos Vyriausybės biudžetas išlaiko pagirtiną pusiausvyrą tarp saugumo poreikių, socialinės apsaugos ir fiskalinio tvarumo“, – apibendrino LSDP frakcijos seniūnės pavaduotoja I. Gelažnikienė.
Socialdemokratė paragino Seimo narius „palaikyti Vyriausybės teikiamą 2026 m. valstybės biudžeto projektą, teikiant pirmenybę Lietuvos ir jos žmonių interesams, o ne politiniams žaidimams“.
Vyriausybės pateiktame projekte didžiausia biudžetų išlaidų dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 12,6 mlrd. eurų (papildomai beveik 1,1 mlrd. eurų, lyginant su 2025 metais).
Sveikatos apsaugai atiteks beveik 4,8 mlrd. eurų (papildomai 414 mln. eurų), švietimui – 4,8 mlrd. eurų (papildomai 418 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 1 mlrd. eurų (papildomai 16 mln. eurų).
Antrasis biudžeto svarstymas vyks vėliausiai gruodžio 9-ąją, o galutinis balsavimas numatytas viename artimiausių posėdžių po to.
Rekordinis biudžetas
Numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks 20 mlrd. 998, 3 mln. eurų (įskaitant 3 mlrd. 684,8 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų).
Dirbančiųjų, kuriems apmokama iš valstybės biudžeto, pajamos augs beveik 440 mln., didžiąją dalį sudarys mokytojų, medikų, statutinių pareigūnų, kultūros darbuotojų algų augimas. Taip pat numatytas su minimalia mėnesio alga surištų atlyginimų didėjimas ir darbo užmokesčio indeksavimas visiems valstybės tarnautojams 0,7 proc. Senatvės pensijos augs labai dideliu tempu – 12 proc.
Numatoma, kad Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 m. sudarys 4,8 mlrd. Eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šios sumos 700,3 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo lėšos.
Gynybos finansavimas kitąmet augs beveik 1,6 mlrd. eurų – daugiau nei bet kuri kita sritis.
2026 m. šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų, o tai yra 77 mln. eurų daugiau palyginti su 2025 m. (nevertinant lėšų iš Valstybės gynybos fondo (2025 m. 59,1 mln. eurų) ir 2025 m. vieniems metams skirtų tikslinių lėšų magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstravimui (20 mln. eurų). Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta 436,6 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui – 178,8 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos –200,1 mln. eurų.
Numatoma, kad reikšmingai augs savivaldybių pajamos – jos viršys 7,3 mlrd. eurų (lyginant su 2025 m. auga 696,9 mln. eurų, arba 10,4 proc.).
