Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Nejau tai vyksta iš tiesų – miesto ir kaimo gyventojai nebesupranta vieni kitų? Vieni (dalis miestiečių) piktinasi ūkininkais, kad šie naudojasi Europos ir valstybės parama, bet vis tiek skundžiasi, nesileidžia į kalbas apie mokestinių lengvatų mažinimą. Kiti (ūkininkai) kalba apie tai, kad iš savo veiklos sunkiai bepragyvena. Nusivylę ūkininkavimu žmonės tiesiog parduoda gyvulius ir žemes, išvyksta darbo ieškoti į miestus ar užsienį. Lietuviškas žaliavinis pienas, nors ir atitinka aukščiausius europinius reikalavimus, superkamas pigiausiai Europos Sąjungoje, o atsiradus bet kokiam rizikos veiksniui, supirkėjai kainas kerpa labiausiai – 30 procentų ir daugiau. Pieno sektoriuje kainos šoko polką ir karantino metu: ūkininkams supirkimo kainos buvo negailestingai sumažintos, tik vartotojai to nepajuto – prekybos centrų lentynose produktai nepigo. Padėtis iš tie ...

Mindaugas Maciulevičius. ES tiesioginių išmokų mistika, kurią buvo galima prognozuoti

Mindaugas Maciulevičius. ES tiesioginių išmokų mistika, kurią buvo galima prognozuoti

Buvusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrų inicijuotas, Seimo komitetuose taip skambiai svarstytas tiesioginių išmokų stambiems ūkininkams ribojimo planas tos pačios LR žemės ūkio ministerijos naujojo ministro buvo atšauktas. Smulkiųjų lūkesčiai, kad bent dalis sutaupytų pinigų jiems papildomai padės, sudužo. Tiesą pasakius, iš pat pradžių ši iniciatyva, kad valdantieji stengiasi kažką nuveikti smulkiųjų ūkininkų labui, buvo panaši į dūmų uždangą – netrūko politinių deklaracijų, skambių straipsnių antraščių. Iniciatyva sukurta tik tam, kad būtų nuramintos visuomenėje kilusios audros ir sutramdytas teisėtas žmonių smalsumas dėl ne visai aiškių dalykų, pavyzdžiui, kodėl 5 proc. stambiųjų žemdirbių gauna net 50 proc. visos Europos Sąjungos tiesioginių išmokų sumos? Ypač daug klausimų sulaukė ne pavieniai ūkininkai, tačiau stambios žemės ūkio įmonių grupės – kon ...

Raminta Jakelaitienė. Žemės ūkį modernizuosime ar Karbauskis mus grąžins prie žagrės?

Raminta Jakelaitienė. Žemės ūkį modernizuosime ar Karbauskis mus grąžins prie žagrės?

Orientacija į stambų ūkį, nesibaigianti ministrų kaita, agrokomisijų cirkas, ministerijos kraustynės į Kauną – tokie „valstiečių“ Vyriausybės pasiekimai žemės ūkio srityje. Ironiška, kad „valstiečiais“ pasivadinusios politinės jėgos lyderio žemės ūkio ir kaimo politikos suvokimas paviršutiniškas ir trumparegiškas. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ironizavo dėl socialdemokratų pasiūlymų užtikrinti, kad Lietuva gebėtų pasigaminti vietinę žemės ūkio ir maisto produkciją šalyje, tai įtraukiant į Nacionalinio saugumo strategiją kaip prioritetą. Tarsi Bendroji žemės ūkio politika Europos Sąjungoje (ES) savaime išsprendžia šalies gebėjimą apsirūpinti šiomis gėrybėmis. Kita vertus, toks atsainus požiūris puikiai atspindi nevykusią šios Vyriausybės žemės ūkio politiką. Šioje srityje valdantieji patyrė tikrą nesėkmių seriją. Žemės ūkio ministerijos kraustynės ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuva nusisuka nuo jaunųjų ūkininkų?

Juozas Olekas. Kodėl Lietuva nusisuka nuo jaunųjų ūkininkų?

Žemės ūkis yra neabejotinai viena iš svarbiausių sričių, kuri aprūpina mus būtiniausiais maisto produktais. Žemės ūkio svarba tapo dar labiau akivaizdi paskutiniu metu - siaučiant pandemijai ir jos sukeltai krizei ūkininkų pastangos aprūpinti mus kokybišku maistu buvo ypač vertinamos. Tačiau žemės ūkio padėtis yra kebli - ūkininkams senstant nėra kas perima jų ūkius - ir šią situaciją dar labiau prastina paskutinis Lietuvos nacionalinės žemės tarnybos sprendimas. Jei neužtikrinsime reikalingos paramos Lietuvos jauniesiems ūkininkams, artimiausiu metu nebeturėsime pakankamai žmonių, dirbančių žemės ūkyje, o dėl to prarasime šaltinį, mus aprūpinantį maisto produktais. To leisti negalime. Europos Sąjungos žemės ūkyje yra ypač aktuali kartų kaitos problema - trečdalis ES ūkių valdytojų yra sulaukę 65 metų ar vyresni, ir tik 11% ūkių yra valdomi ūkininkų, jaunesnių, nei ...

J. Olekas: EP žengėme pirmąjį žingsnį apsaugant pasaulio miškus

J. Olekas: EP žengėme pirmąjį žingsnį apsaugant pasaulio miškus

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete europarlamentarai svarstė Europos Sąjungos veiksmus, siekiant išsaugoti pasaulio miškus. Jei nesuskubsime apsaugoti pasaulio miškų, tai didelė grėsmė įpilti žibalo į klimato kaitos ugnį, teigia komiteto nuomonės rengėjas socialdemokratas Juozas Olekas. Komiteto priimta nuomonė artimiausiu metu bus svarstoma aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, o artimiausiu metu ir plenarinėje sesijoje. J. Oleko rengtoje nuomonėje teigiama, kad miškų daugiafunkciškumo pripažinimas yra svarbus siekiant tinkamai valdyti pasaulinį miškų paveldą ir ekonominius, socialinius ir aplinkos iššūkius. Nuomonėje teigiama, jog tam reikalingas holistinis nuoseklus požiūris į miškų apsaugą, atkūrimą ir valdymą bei miškų naikinimo problemos sprendimą. Kylant maisto poreikiui negalime beatodairiškai ir nerūpestingai naiki ...

Raminta Jakelaitienė. Lietuvai būtinas naujas tvaresnis žemės ūkio modelis

Raminta Jakelaitienė. Lietuvai būtinas naujas tvaresnis žemės ūkio modelis

Noriu sureaguoti į p. R. Karbauskio ironiją dėl gebėjimų užsiauginti/pasigaminti vietinę žemės ūkio ir maisto produkciją šalyje užtikrinimo, tai įtraukiant į Nacionalinio saugumo strategiją kaip prioritetą, apie ką kalbėjo Gintautas Paluckas. Tiesą sakant, stebina toks trumparegiškas ir paviršutiniškas „valstiečių ir žaliųjų“ lyderio žemės ūkio ir kaimo politikos suvokimas. Neva Bendroji žemės ūkio politika Europos Sąjungoje savaime išsprendžia šalies gebėjimą apsirūpinti šiomis gėrybėmis. Kita vertus, toks atsainus požiūris, tai tik tęsinys nevykusios žemės ūkio politikos, kuri ir toliau jokio žymesnio kokybinio efekto negeneruoja. Priminsiu šios valdančiosios daugumos keletą reikšmingesnių darbų sektoriuje: Žemės ūkio ministerijos kraustynės, užsitęsusios net 3 metus, agrokomisijų cirkas, Baltoji Knyga (pati Knyga gera, tačiau, ko gero, jau pajuodavo nuo intensy ...

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Šalyje mažėjant užsikrėtimų COVID-19, pamažu lengvinamos karantino sąlygos: atidarytos parduotuvės, su tam tikrais ribojimais darbą pradėjo grožio paslaugų sektorius, leista atidaryti lauko kavines, o galiausiai, prabilta ir apie skrydžių iš ir į Lietuvą atnaujinimą. Jau anksčiau Vyriausybė buvo pranešusi, kad tarp pirmųjų galimų atnaujintų skrydžių bus kryptys į saugias šalis, kuriose nėra viruso židinių. Neatmetama, kad pirmieji skrydžiai jau gegužės viduryje bus atnaujinti į Lenkiją, Latviją, Vokietiją ir Norvegiją. Labai tikėtina, kad po skrydžių į minėtas šalis atnaujinimo, didžiosios dalies išvykti suplanavusių tautiečių nesustabdysime, tačiau turime unikalią galimybę ir mes. Tikėtina, kad tik sudarius galimybes išskristi iš Lietuvos, mūsų šalį paliks tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių. Neabejoju, kad tarp populiariausių krypčių bus Norvegija ir Vokieti ...

Close