skurdas Archives

J. Olekas: privalome kovoti su dirbančių žmonių skurdu

Praėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje balsavome už rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui. Nelygybė ir skurdas ir didėja, ypatingai tarp skirtingų mūsų visuomenės klasių. Jei gyvenimo kokybė per pastaruosius dešimtmečius Europoje iš esmės pagerėjo, ji nepagerėjo visiems žmonėms vienodai. Turime kovoti su dirbančiųjų žmonių nelygybėmis ir skurdu. Siekdami užkirsti kelią dirbančiųjų skurdui, mes – Socialistai ir demokratai Europos Parlamente – aktyviai dirbame, siekdami užtikrinti padorų minimalų atlyginimą kiekvienam ES piliečiui. Kova su pajamų nelygybe ir skurdu yra prioritetinė – negalime leisti skursti dirbantiesiems. Principas, jog darbas yra geriausia kovos su skurdu priemonė, tinka ne visais atvejais. Tam tikruose sektoriuose yra mokami tokie maži atlyginimai, kad net dirbant neįmanoma padoriai pragyven ...

Smurtas, moterų padėtis, sidabrinė ekonomika – Seimo socialdemokratai gilino pažintį su ministre M. Navickiene

Seimo socialdemokratai ketvirtadienį internetu susitiko su socialinių reikalų ir darbo ministre Monika Navickiene. Pokalbis išėjo dalykiškas, bet niūrokas. Tragiškai auganti nedarbo statistika, plintantis smurtas artimoje aplinkoje, dėl kurio nukenčia daugiausia moterys, savarankiškai dirbančiųjų panika dėl ketinamų didinti mokesčių – šie ir kiti klausimai laukė tik neseniai pradėjusios dirbti ministrės. Ministrė patikino, kad pagalbos nukentėjusiosioms nuo smurto artimoje aplinkoje klausimai yra tarp ministerijos prioritetų, tačiau akcentavo daugiausia psichologinę pagalbą. Frakcijos narės O. Leiputė ir D. Šakalienė pasigedo aiškesnių ketinimų dėl praktinių pagalbos priemonių. Ministrė atsakė daug vilčių dedanti į Seimo pavasario sesijoje teiksimą Smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą, kurio esmė – sudaryti teisines prielaidas smurtautoją operatyviai atskir ...

Vilija Blinkevičiūtė. Net darbas jau neapsaugo nuo skurdo

Principas „Darbas – geriausia kovos su skurdu priemonė“, deja, šiandien tinka ne visais atvejais. Šį principą dar labiau sumenkina COVID-19 pandemijos padariniai, kai dalis dirbančiųjų prarado ir šiaip jau nedideles pajamas. Gėdingai mažus atlyginimus uždirbančių ar uždirbusių žmonių padėtis, esant ekonomikos nuosmukiui, tampa dar silpnesnė. Europos Parlamentas, siekdamas įveikti pajamų nelygybę ir skurdą, paragino Europos Komisiją ir ES valstybes užtikrinti deramą minimalų atlyginimą ir tinkamas darbo sąlygas, kad visi dirbantieji galėtų pragyventi iš atlyginimo. Pandemija tik dar labiau padidino problemas Duomenys rodo, kad dar iki pandemijos 9 proc. ES darbuotojų buvo ties skurdo riba (Lietuvoje – 7,9 proc.). Dažnai tai reiškia vaikų, moterų skurdą, maisto trūkumą ir negalėjimą net pasvajoti apie nuosavą būstą. Tenka konstatuoti, kad iki pandemijos minimalus ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ylos – iš maišų: būtina sparčiau didinti pensijas

Mano mielieji, pensininkai. Skambūs žodžiai, pažadai, net valdžios pasigyrimai dažnai juk slepia klausimą. Skamba jis ne vieno iš jūsų galvoje kiekvieną mėnesį: kaip išgyvensiu iki kitos pensijos Pensijos lyg ir didėja, bet tų pinigėlių kaip trūksta, taip trūksta, ar ne? Sparčiau didinti pensijas – būtina, nes privalu užtikrinti saugią senatvę jums, senjorams. Be to, tai yra mūsų, jaunesniųjų, pareiga ir savo tėvams, ir seneliams. Tai padaryti įsipareigojome ir Europos Sąjungai (ES), pritardami Europos socialinių teisių ramsčiui. Jame teigiama, kad darbuotojai, išėję į pensiją, turi teisę gauti pensiją, proporcingą jų įmokoms ir užtikrinančią tinkamas pajamas, kurios sudarytų galimybę tenkinti savo poreikius. Ypač svarbu, kad didėtų moterų pensijos. Jos vis dar mažesnės nei vyrų. Šie įsipareigojimai Lietuvoje nevykdomi – tai buvo pažymėta ir Europos K ...

Birutė Vėsaitė. Nepatogi tiesa apie trečiąją iš eilės bedarbių kartą Lietuvoje

Ydinga socialinės paramos sistema baigia užauginti jau trečią nuolatinių socialinių pašalpų gavėjų kartą. Apie tai su nerimu pavojaus varpais muša socialiniai darbuotojai, vaiko teisių specialistai, seniūnai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ypatingai regionuose, nutolusiuose nuo didžiųjų miestų. Skurdas kaip infekcinė liga – eina iš kartos į kartą. Jeigu močiutė buvo bedarbė, jos dukra taip pat, tuomet, kaip taisyklė, ir anūkės laukia panaši ateitis. Jeigu augantis vaikas nemato, kaip tėvai kas rytą keliasi, ruošiasi darbo dienai, tai labai menka tikimybė, kad vaikai, augantys tokioje šeimoje, elgsis kitaip. Paprastai tokios šeimos skursta, o skurdas kaip infekcinė liga – eina iš kartos į kartą. Ir nereikia naiviai tikėtis, kad auganti ekonominė gerovė automatiškai pasieks skurstančiųjų sluoksnius. Taip niekada nebuvo ir nebus. Socialinė pašalpa darbingi ...

Svetlana Grigorian. Nuvežkime senjorus prie Baltijos jūros

Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo rizikos lygio praėjusiais metais gyveno apie 576 tūkstančiai žmonių. Didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje fiksuotas žmonių, vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje. Vidutinę senatvės pensiją gaunantys senjorai šiandien gyvena žemiau skurdo ribos, o tai reiškia, kad šiai žmonių grupei itin sunku sudurti galą su galu. Nepaisant valdančiųjų atseikėtos 200 eurų priešrinkiminės dovanos senjorams, situacija nei kiek negerės: žmonės pinigus taupys juodai dienai ir gyvens įprastą, rutininį statistinio senjoro gyvenimą. Nors, greičiausiai, visi nujaučia, kad tuos 200 eurų tyliai „suės“ kylančios maisto produktų kainos. Ne paslaptis, senjorams, o ypač vienišiems, kiekvieno cento reikšmė milžiniška. Senjorai kiekvieną savaitę seka akcijas parduotuvėse ir pagal galimybes kasdien leidžiasi į pigesnio maisto medžioklę. S ...

Modesta Petrauskaitė. Bedarbių armija

Nedarbo lygis šalyje kyla į jau seniai nematytas aukštumas: birželio pabaigoje šalyje buvo net 209 418 bedarbių, o nedarbo lygis siekė 12,1 %. Nuo koronaviruso pandemijos pradžios bedarbių skaičius išaugo beveik 50 000 ir, panašu, kad artimiausiu metu tik didės. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 3 000 laisvų darbo vietų, tačiau žmonės neskuba darbintis. Šiuo metu vidutinė nedarbo išmoka siekia apie 350 eurų. Siūlomas darbas yra menkai apmokamas ir uždarbis mažai skiriasi nuo nedarbo išmokos, todėl dėl kelių šimtų eurų skirtumo žmonės dirbti nenori ir renkasi išmokas. Atlyginimas už darbą turi būti ne tik adekvatus atliktiems darbams, bet ir užtikrinti, kad dirbančiam žmogui nereikėtų skursti ar nuolatos galvoti apie galimybę užsidirbti papildomų pajamų. Visi galintys ir norintys dirbti turi turėti galimybę tai daryti, todėl reikia dar ...