skurdas Archives

Vilija Blinkevičiūtė. Ylos – iš maišų: būtina sparčiau didinti pensijas

Mano mielieji, pensininkai. Skambūs žodžiai, pažadai, net valdžios pasigyrimai dažnai juk slepia klausimą. Skamba jis ne vieno iš jūsų galvoje kiekvieną mėnesį: kaip išgyvensiu iki kitos pensijos Pensijos lyg ir didėja, bet tų pinigėlių kaip trūksta, taip trūksta, ar ne? Sparčiau didinti pensijas – būtina, nes privalu užtikrinti saugią senatvę jums, senjorams. Be to, tai yra mūsų, jaunesniųjų, pareiga ir savo tėvams, ir seneliams. Tai padaryti įsipareigojome ir Europos Sąjungai (ES), pritardami Europos socialinių teisių ramsčiui. Jame teigiama, kad darbuotojai, išėję į pensiją, turi teisę gauti pensiją, proporcingą jų įmokoms ir užtikrinančią tinkamas pajamas, kurios sudarytų galimybę tenkinti savo poreikius. Ypač svarbu, kad didėtų moterų pensijos. Jos vis dar mažesnės nei vyrų. Šie įsipareigojimai Lietuvoje nevykdomi – tai buvo pažymėta ir Europos K ...

Birutė Vėsaitė. Nepatogi tiesa apie trečiąją iš eilės bedarbių kartą Lietuvoje

Ydinga socialinės paramos sistema baigia užauginti jau trečią nuolatinių socialinių pašalpų gavėjų kartą. Apie tai su nerimu pavojaus varpais muša socialiniai darbuotojai, vaiko teisių specialistai, seniūnai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ypatingai regionuose, nutolusiuose nuo didžiųjų miestų. Skurdas kaip infekcinė liga – eina iš kartos į kartą. Jeigu močiutė buvo bedarbė, jos dukra taip pat, tuomet, kaip taisyklė, ir anūkės laukia panaši ateitis. Jeigu augantis vaikas nemato, kaip tėvai kas rytą keliasi, ruošiasi darbo dienai, tai labai menka tikimybė, kad vaikai, augantys tokioje šeimoje, elgsis kitaip. Paprastai tokios šeimos skursta, o skurdas kaip infekcinė liga – eina iš kartos į kartą. Ir nereikia naiviai tikėtis, kad auganti ekonominė gerovė automatiškai pasieks skurstančiųjų sluoksnius. Taip niekada nebuvo ir nebus. Socialinė pašalpa darbingi ...

Svetlana Grigorian. Nuvežkime senjorus prie Baltijos jūros

Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo rizikos lygio praėjusiais metais gyveno apie 576 tūkstančiai žmonių. Didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje fiksuotas žmonių, vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje. Vidutinę senatvės pensiją gaunantys senjorai šiandien gyvena žemiau skurdo ribos, o tai reiškia, kad šiai žmonių grupei itin sunku sudurti galą su galu. Nepaisant valdančiųjų atseikėtos 200 eurų priešrinkiminės dovanos senjorams, situacija nei kiek negerės: žmonės pinigus taupys juodai dienai ir gyvens įprastą, rutininį statistinio senjoro gyvenimą. Nors, greičiausiai, visi nujaučia, kad tuos 200 eurų tyliai „suės“ kylančios maisto produktų kainos. Ne paslaptis, senjorams, o ypač vienišiems, kiekvieno cento reikšmė milžiniška. Senjorai kiekvieną savaitę seka akcijas parduotuvėse ir pagal galimybes kasdien leidžiasi į pigesnio maisto medžioklę. S ...

Modesta Petrauskaitė. Bedarbių armija

Nedarbo lygis šalyje kyla į jau seniai nematytas aukštumas: birželio pabaigoje šalyje buvo net 209 418 bedarbių, o nedarbo lygis siekė 12,1 %. Nuo koronaviruso pandemijos pradžios bedarbių skaičius išaugo beveik 50 000 ir, panašu, kad artimiausiu metu tik didės. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 3 000 laisvų darbo vietų, tačiau žmonės neskuba darbintis. Šiuo metu vidutinė nedarbo išmoka siekia apie 350 eurų. Siūlomas darbas yra menkai apmokamas ir uždarbis mažai skiriasi nuo nedarbo išmokos, todėl dėl kelių šimtų eurų skirtumo žmonės dirbti nenori ir renkasi išmokas. Atlyginimas už darbą turi būti ne tik adekvatus atliktiems darbams, bet ir užtikrinti, kad dirbančiam žmogui nereikėtų skursti ar nuolatos galvoti apie galimybę užsidirbti papildomų pajamų. Visi galintys ir norintys dirbti turi turėti galimybę tai daryti, todėl reikia dar ...

Ekonomistas R. Lazutka: Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad pensijos augtų sparčiau – tereikia konkrečių sprendimų

Vilniaus universiteto profesorius, sociologas ir ekonomistas R. Lazutka įsitikinęs, kad visos krizės labiausiai paliečia silpniausius ir pažeidžiamiausius. Profesorius teigia, kad globali COVID-19 krizė yra visiškai unikalus atvejis, niekada su tokiu reiškiniu valstybė nėra susidūrusi ir jos padariniai nenusakomi. Dar iki pandemijos dažna senjorų šeima suko galvas, kaip išgyventi iš „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Pensijų reforma ne juokais susuko galvas ir būsimiems pensininkams. Dažnam buvo sunku apsispręsti, ar likti tik „Sodroje“, ar pensijai kaupti papildomai? Globali koronaviruso pandemija pablogino Lietuvos žmonių gyvenimus, apribojo judėjimą, sumažėjo atsitiktinių darbų. Anksčiau, tegul ir teorinė, prisidūrimo prie pensijos ar pašalpos galimybė, dingo. Ar situacija Lietuvoje dar labiau nenuskurdins silpniausių? Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad p ...

Socialdemokratai: šalpos pensijų gavėjai priversti gyventi žemiau skurdo ribos

Seime registruotas projektas, kuriuo Socialdemokratų partijos frakcijos narės Dovilė Šakalienė ir Rasa Budbergytė siūlo didinti šalpos pensijas ir valstybės remiamas pajamas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą šalpos pensija ir valstybės remiamos pajamos tesudaro pusę sumos, reikalingos asmens būtiniausiems poreikiams (maistui, vaistams, higienos priemonėms ir pan.). Šalpos pensiją gaunantis žmogus pasmerkiamas gyventi dvigubai skurdžiau nei absoliutaus skurdo riba, ar jis tuomet turėtų valgyti kas antrą dieną? „Minimalių vartojimo poreikių dydis laikomas absoliutaus skurdo riba. Vadinasi, šalpos pensiją gaunantis žmogus pasmerkiamas gyventi dvigubai skurdžiau nei absoliutaus skurdo riba, ar jis tuomet turėtų valgyti kas antrą dieną? Nemažai šalpos pensijų gavėjų yra neįgalius vaikus auginusios mamos, nesukaupusios darbo stažo. Ar tokiu būdu jas valstybė ba ...

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Ar kas nors skaičiavo, kur geriau valstybei investuoti – į nedarbo išmokas ar darbingo amžiaus žmonių persikvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą, švietimo sistemos pertvarką ir praktinių darbo įgūdžių jaunimui įgijimo programas, taip didinant užimtumą, mažinant nedarbo lygį? Išaugęs nedarbas kelia daugybę problemų, pradedant pajamų nelygybe, didėjančiu skurdu, žmogaus socialine izoliacija, prastėjančiu klimatu šeimose, dėl savivertės praradimo prastėjančia sveikata ir baigiant milžiniškomis valstybės išlaidomis. Nedarbas skatina ne tik socialinę atskirtį, psichologines problemas, bet ir neprisideda prie Gerovės valstybės kūrimo proceso. Manau, kad atėjo laikas pereiti prie aktyvios ir integruotos darbo rinkos politikos, kurią įgyvendinus, tik išsilavinę, tam tikrą kvalifikaciją įgiję, kūrybingi ir ateitimi pasitikintys žmonės galės kurti produktyvios ir inovatyvi ...