Vilija Blinkevičiūtė. Biudžetas kitaip: valstybę turi kurti visi

Vilija Blinkevičiūtė. Biudžetas kitaip: valstybę turi kurti visi

Visi. Pirmiausia tie, kurių pajamos – didžiulės. Toks yra arba turėtų būti tikrasis, o ne paradinis patriotizmas. Jei kalbame apie valstybę. Jei išties norime gyventi valstybėje, kurioje gyventi gera daugumai. Nebegali būti taip, kad žmogaus pajamos siekia milijonus, o mokesčių jis sumoka mažiau už mokytoją ar eilinį valstybės tarnautoją. Atleiskite, bet nuo milijoninių pajamų sumokėti vos procentą (ar net dar mažiau) mokesčių, žvelgiant plačiau – valstybės ir jos piliečių išdavystė. Tai – apie kitų metų Lietuvos biudžetą, dėl kurio užvirė aštrios diskusijos. Kai girdžiu, kad nėra pakankamai pinigų Lietuvos mokytojų atlyginimams didinti, tų keliasdešimties milijonų, o stambiojo verslo asociacijos prašo valstybėje nieko nekeisti, apima nesaugumo jausmas. Šis jausmas tik stiprėja, kai išgirsti, kad Lietuvoje blogiausiai gyvena ne pensininkai, neįgalieji ar vieniši ...

V. Blinkevičiūtė: investicijos į vaikus ar vaikiški bilietai į skurdą?

V. Blinkevičiūtė: investicijos į vaikus ar vaikiški bilietai į skurdą?

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė Vilija Blinkevičiūtė įsitikinusi: ir Europos Sąjunga, ir Lietuva vis dar per mažai investuoja į vaikus. Europarlamentarė teigia, kad vaikai turi tapti pirmuoju valstybės investicijų pasirinkimu, ir klausia: „Ką renkamės: investicijas į vaikus ar vaikiškus bilietus į skurdą?“ Gerbiama Vilija, kaip vertinate siūlymą jau kitais metais Lietuvoje tiekti nemokamus pietus ir ikimokyklinukams, ir pirmokams? Žinoma, pritariu. Aš – už investicijas į vaikus. Į garantuotą vaikystę. Labai gerai, kad savivaldybėms ir mokykloms siūloma leisti pačioms nutarti, koks maitinimo būdas (švediškas stalas ar maistas porcijomis) priimtinas ir mokiniams, ir jų tėvams. Ir teigiu, kad toks nemokamas maitinimas būtų pakeliama našta valstybei. Juk 2008 metais ...

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Prezidentinės rinkimų kampanijos metu dažniau buvo kalbama apie pensijas, ne apie algas ir teisingus darbo santykius. Kandidatų į Europos Parlamentą debatuose vedantieji irgi vengia kalbėti apie tai, kas išties aktualu daugeliui Lietuvos žmonių. Algų netolygumas mūsų šalyje jau seniai bado akis ne vien Lietuvos, bet ir tarptautiniams ekspertams. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kritikuoja Lietuvą už didelę algų nelygybę, teigdami, kad maži atlyginimai yra ilgalaikė problema ir pagrindinė darbo jėgos emigracijos priežastis. Lietuvos ekonomika, nors ir lėčiau, tebeauga, daugėja žmonių, besijaučiančių europiečiais, sėkmingai besitvarkančių karjerą ir asmeninį gyvenimą. Tačiau šiame fone kuo toliau, tuo labiau ryškėja skaudi „paliktųjų už borto“ padėtis. Yra nepritekliaus ir Vilniuje, ir Kaune ar Klaipėdoje, bet atskirtis ypač juntama region ...

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Finansinis nesaugumas ir netikėjimas, kad valstybė, kai jos pagalbos prireiks, padės. Apie tai kasdien kalba žmonės. Taip, Lietuva gražėja ir turtėja, tačiau daugelio žmonių gyvenimų tai nepaliečia ir neteisybės jausmas Lietuvoje auga. Mes, socialdemokratai, Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią – politiką, kurios centre ne šalti skaičiai, bejausmiai optimizavimai ir nesibaigiančios reformos, o VISI Lietuvos žmonės ir jų galimybės gyventi geriau ir saugiau. Ką valdantieji nutyli? Žmonės nori teisingumo, priimtinesnės ir paveikesnės socialinės politikos. Jiems svarbu švietimas, sveikatos apsauga ir kultūra. Būtent šie dalykai skamba visose miestų, miestelių ir kaimų salėse, susitikimuose su žmonėmis. Piliečiai vardija, kas juos neramina: ekonominis nesaugumas, akivaizdi teisingumo stoka ir pagarbos žmogui bei jo atliekamam darbui trūkumas. Valdančiųjų vykdoma politi ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kad galėtum pjauti, pirmiau reikia pasėti

Vilija Blinkevičiūtė. Kad galėtum pjauti, pirmiau reikia pasėti

Pradėjo tiksėti antri metai, kai ES vykdo ambicingą socialinės Europos stiprinimo politiką. Kokias kryptis Europai rodo Europos socialistų partija (PES), kurios kongrese teko dalyvauti praėjusių metų pabaigoje? Socialinė politika – ne išlaidos, o investicijos Kongreso priimtoje rezoliucijoje teigiama, jog reikia siekti, kad būtų tinkamai įgyvendinti visi 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų, kuriant teisingesnę ir įtraukesnę Europos Sąjungą. Užimtumo ir socialinė politika nebegali būti suvokiama kaip išlaidos. Tai – realios socialinės investicijos, prisidedančios prie bendros gerovės. Konstatuota: atėjo laikas greičiau didinti darbo užmokestį. Esame įsitikinę, kad darbo užmokestis dar labiau padidėtų, jei būtų galima vienodai dalytis pelnu, ir mes remsime kolektyvines derybas, siekiant šio tikslo. Sieksime sukurti tokią Europos minimalaus darbo užmokesč ...

V. Andriukaitis: gana apvaginėti Lietuvos žmones

V. Andriukaitis: gana apvaginėti Lietuvos žmones

Daugelio žmonių gyvenimas per kelis dešimtmečius nepagerėjo, nes Lietuva nevykdė ir nevykdo socialiai teisingos mokesčių politikos. Mažas pajamų perskirstymas per šalies biudžetą – viena didžiausių šalies bėdų, sako Europos Sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis. Pasak jo, daugelis Lietuvos žmonių yra nusivylę, nes nesulaukia socialinio teisingumo. Kylančios kainos, netolygiai augantys atlyginimai, sveikatos paslaugų prieinamumas – tai baimės, kurias šalies piliečiai vardija dažniausiai. „Žmonės sako paprastai: „Nėra teisybės“. Neteisybė žeidžia labai giliai. Ir ypač tuos, kurie per eilę metų taip ir liko toje pačioje situacijoje. (...) Taip, Lietuvos biudžetas padidėjo surenkant netiesioginį mokestį – akcizą. Po to padidinami atlyginimai. Tačiau ir vėl padidėja kainos. Perkamoji galia nepasikeičia“, - LSDP tarybos posėdyje kalbėjo V. Andriukaitis. Anot eu ...

Dovilė Šakalienė. Kaip užtikrinti teisingumą išieškant skolas? Antstolių veiklos reguliavimo pasiūlymai

Dovilė Šakalienė. Kaip užtikrinti teisingumą išieškant skolas? Antstolių veiklos reguliavimo pasiūlymai

Primenu, kad Lietuvoje kas dešimtas žmogus turi skolų, tai beveik 300 000 gyventojų, kurie 118-kai antstolių per metus atneša maždaug 15 milijonų eurų pelno. Per metus antstoliai išieško maždaug 100 mln. eurų, iš jų 30 mln. yra antstolių pajamos, iš kurių maždaug pusė yra patiriami kaštai, o likusi dalis – gaunami atlyginimai, gerokai viršijantys Lietuvos Respublikos Prezidentės algą. Antstolių algos „į rankas“ siekia iki 40 000 eurų, vidutiniškai uždarbis yra 10 000 eurų, ir tik  keli antstoliai uždirba mažiau nei 3 000 eurų. Šiandien mes turime paradoksalią situaciją, kai valstybės deleguotą funkciją vykdantys asmenys ne tik neproporcingai pelnosi iš daugeliu atvejų skurstančių skolininkų, tačiau ir stokojama aiškumo ir skaidrumo, reguliuojant skolų išieškojimo kaštų dydį. Mane pasiekia daugybė skundų ir istorijų, skolininkai su manimi pasidalina antstolių vykdym ...

Close