Remigijus Motuzas Archives

Remigijus Motuzas. Mokyklų nelanko beveik 16 tūkst. vaikų, bet valdžiai tai – nė motais?

Karštligiškame švietimo reformų kontekste per mažai dėmesio skiriama vienai iš skaudžiausių ne tik švietimo, bet ir visuomenės problemų – vaikai, nelankantys mokyklos. 2022-2023 mokslo metais mokyklos šalyje nelankė 15 753 vaikai nuo 7 iki 15 metų. Sunku net įsivaizduoti, kad visiškai tuščios buvo apie 20 didelių mokyklų. Metai iš metų šis skaičius nemažėja, tačiau nieko nedaroma, kad situacija pagerėtų. Kitaip tariant, iš didelio rašto išeita iš krašto – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) naujiems mokslo metams paruošė tiek pokyčių, kad įsisenėjusių problemų nebeliko kam spręsti. Antai planuojamas ugdymo turinio, įtraukaus ugdymo atnaujinimas, tarpinių mokinių žinių patikrinimų 11 klasėje įvedimas, „Tūkstantmečio mokyklos“ projekto įgyvendinimas ir kiti. Nepaisant to, kad dalis šių naujovių, kaip teigia švietimo ekspertai, yra tiesiog neparuoštos, ŠMSM ...

Socialdemokratai kreipiasi į I. Šimonytę: nustokite pataikauti turtingiesiems ir stabdykite švietimo privatizaciją

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai prasidedant egzaminų sesijai premjerę Ingrindą Šimonytę ragina stabdyti vykdomą „švietimo sistemos centralizavimą ir privatizavimą“. O premjerės sprendimas neskirti naujo švietimo ir mokslo ministro, pasak socialdemokratų, yra neatsakingas. Gudžinskas: premjerė turėtų pradėti valdyti krizę Anot Vilniaus universiteto docento, LSDP pirmininkės pavaduotojo Liutauro Gudžinsko, prasidėjęs valstybinių egzaminų sezonas „turėtų priversti Vyriausybę atverti akis ir pripažinti savo klaidas“. Premjerę jis ragina „išlipti iš politinių apkasų ir atsisukti į Lietuvos ateitį, į švietimą“. „Palikdama tuščią švietimo ministro kėdę, Vyriausybės vadovė rizikuoja apsunkinti švietimo sektoriaus darbą ypač atsakingu laikotarpiu. Abiturientai jau laukia valstybinių egzaminų, vargais negalais įgyvendinama „Tūkstantmečio mokykl ...

Remigijus Motuzas, Ruslanas Baranovas. Baltarusijos problema

Ukrainai laimėjus karą, Lietuvos saugumui išliks pamatinė grėsmė – 679 kilometrų ilgio siena su Baltarusija. Kurį laiką Aliaksandras Lukašenka puoselėjo viltis tapti sąjunginės valstybės su Rusija vadovu. Visgi, Rusijoje prezidentu tapus Vladimirui Putinui, šios viltys darėsi vis labiau ir labiau utopinės. Pats A. Lukašenka teigė vykdantis daugiavektorinę užsienio politiką ir kartais distancijavo save nuo Maskvos, nenorėdamas, kad Baltarusija prarastų savo suverenitetą. Nepaisant to, A. Lukašenkos valdymo laikotarpio rezultatas yra visiškas Baltarusijos ir Rusijos politinis suartėjimas ir visiška ekonominė priklausomybė bei didėjanti Baltarusijos visuomenės kontrolė ir represijos. Dėl A. Lukašenkos veiksmų nebeįmanomai tapus jo ligšiolinei užsienio politikai, Lukašenkos režimas tapo Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininku. Režimas taip pat persekioja žmones, k ...

Baltarusijos opozicijos atstovai: tikslų nepasiekėme, Baltarusija okupuota, bet nepasiduodame

Praėjus lygiai dvejiems metams po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriais prisidengęs Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė šalies vadovu, baltarusių demokratinės opozicijos atstovai pripažįsta - pagrindinio tikslo pasiekti nepavyko, diktatorius vis dar savo kėdėje, tačiau nuleisti rankų neketinama. Antradienį opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje spaudos konferencijoje „Dveji metai po suklastotų rinkimų: kas pavyko Baltarusijos demokratinei opozicijai?“ pabrėžta, jog situacija šalyje pastaruosius porą metų tik sunkėjo. Baltarusijos opozicijos veikėja Veronika Cepkalo priminė, jog per 2020 m. rinkimus buvo registruotas vos vienas opozicinis kandidatas, o kovoti su A. Lukašenkos režimu galima tik susivienijus. „Praėjus dviems metams galime konstatuoti, jog padėtis mūsų šalyje itin pablogėjo. Politinių kalinių skaičius vis auga ...

V. Blinkevičiūtė – apie susitarimą dėl užsienio politikos: dabartiniam tekstui nepritariame, būtina ieškoti kompromiso

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė (LSDP) Vilija Blinkevičiūtė siūlo koreguoti nacionalinio partijų susitarimo dėl užsienio politikos tekstą. Pasak politikės, dabartinį siūlomo susitarimo projektą svarstė LSDP valdyba ir jam nepritarė. „Tokiam tekstui, kuris yra pateiktas derinimui dabar, pritarti negalime. Kol kas tai nepanašu į konceptualų strateginį dokumentą. Susitarimai turi prasmę, kai jį pasirašančios partijos sutaria dėl svarbiausių tikslų, derindami pozicijas padaro tam tikrus kompromisus. Palieka galimybę savo nuomonę pareikšti prezidentui, kuris pagal Konstituciją yra užsienio politikos formuotojas. Viso to nebuvo. Mūsų pasiūlymai buvo atmesti, o Prezidentūra į pozicijų derinimą irgi nebuvo įtraukta“, – sako V. Blinkevičiūtė. Ji primena, kad politinės partijos Lietuvai siekiant narystės NATO ir Europos Sąjungoje buvo pasirašę ...

Socialdemokratai apie įtampą regione: gyventojus ragina išlikti ramius, o politikus – nekurstyti panikos

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį išplatintame pareiškime dėl susiklosčiusios įtampos regione gyventojus ragina išlikti ramius, o politikus – elgtis atsakingai, nesėti panikos ir nukreipti visas pastangas užtikrinti Lietuvos saugumo interesus tarptautiniuose procesuose. VISAS DOKUMENTAS /LSDP REZOLIUCIJA/ LSDP reiškia visapusišką paramą Ukrainos suverenitetui, remia reikalavimą Rusijai nedelsiant atitraukti nuo Ukrainos pasienio ginkluotąsias pajėgas, įskaitant sparčiai telkiamas pajėgas Baltarusijos teritorijoje. Socialdemokratai griežtai smerkia Rusijos bandymus ultimatumais sukurti dviejų greičių NATO, taip neišvengiamai sumažinant Lietuvos apginamumo lygį, rašoma pareiškime. LSDP Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, buvęs ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas sako, kad Lietuva, NATO gynybos aljanso narė, yra pasiruošusi visiems ...

Remigijus Motuzas. Mokyklų tinklo pertvarka – sutvarkys ar „patvarkys“?

Vienas iš svarbiausių švietimo tikslų yra sudaryti sąlygas, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Bet šiandien vis dažniau iš ugdymo įstaigų darbuotojų girdime, kad tai tik deklaruojami tikslai, neatitinkantys realios padėties. Švietimo įstaigų bendruomenėms vis daugiau neaiškumų ir sumaišties kelia nuolatinės švietimo reformos, dėl kurių jau seniai visi yra pavargę ir nusivylę. Viena iš tokių yra niekada nesibaigianti mokyklų tinklo pertvarka. Jos metu mokyklos beveik išnyko kaimuose, sudarkyti tradiciniai mokyklų tipai miestuose, sukurta nereikalinga įtampa visuomenėje, savivaldybėse ir iššvaistytos lėšos. Tačiau iš klaidų nepasimokyta. Vyriausybė 2021 m. pabaigoje vėl priėm ...