Reforma Archives - Page 4 of 5

Silvinija Simonaitytė. Kas naujo, advokate?

Praėjo profesinė advokatų diena. Sveikinu advokatus ir linkiu jiems ir jų klientams kantrybės, nes panašu, kad jos prireiks. Praėjo keletas mėnesių nuo to laiko, kai advokatai ėmė grasinti nebeteikti valstybės garantuojamų advokato paslaugų dėl valstybės sukaupto įsiskolinimo už paslaugas. Tuo metu atrodė, kad tiek Vyriausybė, tiek Teisingumo ministerija juos išgirdo, suprato, kad žmonėms reikalingą teisinę pagalbą vienaip ar kitaip reikia garantuoti. Susikaupus problemoms ir nebeesant galimybių jų ignoruoti, valdžia problemas gesina pažadais, šiuo atveju trumpalaikiais skolų padengimais advokatams, komisijų ar darbo grupių sudarymais. Bet problemos židinio tai neužgesina. Taigi, ir kas nuo tos dienos pasikeitė, kad socialiai jautriausia Lietuvos piliečių grupė, kuri negali savarankiškai susimokėti už pakankamai nepigias advokato paslaugas, galėtų jaustis saugi ...

Algirdas Sysas: „Valstiečiai medikus varo į kampą taip pat kaip mokytojus“

Seime vykstant mūšiams dėl sveikatos įstaigų pertvarkos, kai priešinantis opozicijai Seimas triskart užblokavo Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos siūlymus, pats valstiečių-žaliųjų partijos vadovas ėmėsi šio projekto stūmimo. Deja, pateikiant Seimo svarstymui dar vieną reformą nepaisoma nei profesinių sąjungų, nei Medikų sąjūdžio kreipimųsi į teikėjus dėl pertvarkos ydingumo. „Situacija labai primena kitą – dėl etatinio darbo apmokėjimo mokyklose. Ar neatsitiks taip, kad medikai užims Sveikatos ministeriją, nes dabar – einama link to. Kalbama, kad reikia diskutuoti, aiškinti. O elgiamasi atvirkščiai – šeštadienį padaromas Seimo posėdis – projektas atmetamas. Po dienos skubiai registruojamas įstatymas ir vėl šaukiamas Seimo posėdis. Medikus ne ligoniais verčiama rūpintis, o stebėti, kas vyksta Seime. Jie turėjo operatyviai ruošti laišką dėl ydingo įstatym ...

Startuoja dar viena „valstiečių“ reforma – dalyje rajonų gyventojai negaus gydymo

Kitų metų pradžia – dar vienos „valstiečių“ parengtos reformos startas. Savivaldybės skaičiuoja, kad kitais metais gydymo neliks mažiausiai 15-oje rajonų. Mažosiose rajonų ligoninėse bus teikiamos tik slaugos paslaugos ir šeimos gydytojo konsultacijos, o terapinio gydymo paslaugų tiesiog neliks. „Liks įdomus ligi šiol Lietuvoje nematytas darinys – slaugos ligoninė plius konsultacijos poliklinikoje, bet nepagalvota, kaip tas pacientas, pavyzdžiui, sunegalavusi močiutė pasieks ir papuls į didmiesčio ligoninę arba kaip ji grįš namo, net jeigu ir nugabens greitosios pagalbos automobilis“, - sakė į Seimą kartu su kitų gydymo įstaigų atstovais atvykęs Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas. „Jeigu reforma daroma žmonių gerovei, tai visai neaišku, kodėl prievarta reikia naikinti ligonines, kurios dabar sėkmingai išsilaiko iš teikiamų gydymo paslaugų“, - sako socialde ...

Socialdemokratai L. Kukuraičiui: turėtumėte prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti

Į Seimą opozicinių frakcijų pakviestas Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis aiškinosi, kodėl ministerijai pradėjus vykdyti Vaiko teisių apsaugos reformą kilo tiek daug nesusipratimų, problemų ir klausimų šeimoms bei visuomenei. Matuko reforma už kurios vykdymą tiesiogiai atsakingas L. Kukuraitis, akivaizdžiai užstrigo. Situacija susiklostė krizinė, o ministro pozicija – ligi šiol lieka neaiški. „Ar ministras valdo padėtį vaiko teisių apsaugos sistemoje, kokią atsakomybę jis prisiima ir kokių veiksmų imamasi padėčiai taisyti?“ – klausė Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas. „Reformą vertinu teigiamai. Uždraudėme smurtą prieš vaikus“, - diplomatiškomis frazėmis aiškinosi L. Kukuraitis. Ministras pripažino, kad reformai reikia kur kas daugiau pinigų ir ligi šiol trūksta 100 specialistų. „Ministro atsakymai stebina, jis nespre ...

Socialdemokratai svarstys, kaip keisti pensijų sistemą, reformuoti sveikatos apsaugą

Socialdemokratai pristatys priemones, kurios mažintų nelygybę, apsaugotų gyventojų pajamas, svarstys sveikatos apsaugos sistemos viziją. Tarp teikiamų siūlymų – universali nacionalinė senatvės pensija, esamų pensijų pakopų reforma, nauja paramos vaikus auginančioms šeimoms, nedarbo ir skurdo atvejais tvarka, socialinių paslaugų plėtra. Visa tai bus aptariama viešame Socialdemokratinės vizijos Lietuvai iki 2024 metų svarstyme „Gerovės valstybė: socialinė politika ir viešosios paslaugos“. Svarstyme dalyvaus ekonomistai Romas Lazutka ir Teodoras Medaiskis, medikas Vytautas Kasiulevičius, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė, politologas Liutauras Gudžinskas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Penktadalis turtingiausių Lietuvos gyventojų uždirba septynis kartus daugiau nei penktadalis gaunan ...

Europos kairiųjų lyderiai: iliuzijos Europoje baigėsi, metas atsitokėti ir Lietuvai

Lietuvoje, panašu, dar tikima, kad politinė demokratija įmanoma išvengiant rinkos ir kapitalo priežiūros bei reguliavimo. Europa savo klaidas jau suprato: susitaikyti su laisvąją rinka tokia, kokia yra, negalima. Dėl to sutarė Vilniuje vykusio Tarptautinio socialdemokratijos forumo dalyviai. Socialdemokratijos DNR nekinta Nors pasigirsta abejonių, ar socialdemokratija apskritai turi ateitį, kairiųjų vertybės kintančiame pasaulyje – kaip niekad aktualios, forume sakė Maria João Rodrigues, Socialistų ir demokratų frakcijos Europos Parlamente vicepirmininkė. Ji priminė, kad socialdemokratijos DRN – aiškūs, nekintantys dalykai. „Socialdemokratai – už laisvę. Tačiau tam, kad laisvė būtų prieinama visiems, reikia užtikrinti lygybę. Tam, kad užtikrintume lygybę, reikia subalansuoti visą sistemą taip, kad ji būtų teisinga. Jei susitaikysime su tokia laisvąja rinka, kokia ...

Vilija Blinkevičiūtė. Senjorai ir darbo rinka: kas ką turi gelbėti?

Vyresni, pensinio amžiaus sulaukę Lietuvos žmonės pagaliau vis dažniau atsiduria dėmesio centre. Vis dažniau jiems darbdaviai siūlo dar arba vėl padirbėti. Šalies demografinėms problemoms spręsti Vyriausybė parengė strategiją, kurioje numatyta skatinti pensinio amžiaus sulaukusius žmones likti darbo rinkoje. Pasigirsta siūlymų ilginti pensinį amžių, nors šios kalbos ir ketinimai tuoj pat paneiginėjami. Fone skamba darbdavių raginimai kuo skubiau ir laisviau įsileisti darbo jėgą iš trečiųjų šalių, kurios Lietuvos darbo rinkoje dažniausiai siejamos su Ukraina ir Baltarusija. Kitaip tariant, tas valdžios ir darbdavių dėmesys senjorams – ne iš gero gyvenimo. Apmaudu, kad vis dar prasprūsta požiūris į mūsų vyresniuosius, tik kaip į darbo rinkos vienetus, kaip į „Sodros“ klientus-vartotojus, o ne į garbingo amžiaus žmones, kurių dauguma sunkiai suduria galą su galu ir ...