G. Paluckas: tai, ką dėl minimalios algos jaunimui siūlo daryti verslas – visiškas absurdas

G. Paluckas: tai, ką dėl minimalios algos jaunimui siūlo daryti verslas – visiškas absurdas

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas Trišalėje taryboje teikiamą ir šiandien svarstomą siūlymą diferencijuoti minimalią algą pagal amžių vadina absurdišku. Pasak G. Palucko, minimali alga Lietuvoje (450 eurų „į rankas“) yra tokia, iš kurios ir taip neįmanoma pragyventi, taigi daliai žmonių ją dar mažinti būtų nepateisinama. „Siūlymas yra absurdiškas. Štai skamba argumentas esą „taip yra užsienyje“. Tačiau išvystytose ekonomikose minimali alga leidžia pragyventi, yra dvigubai didesnė nei Lietuvoje. Tuo metu pas mus niekas iš minimalios algos nepragyvena. Todėl žmonės emigruoja arba ieško išeičių dirbdami per du ar tris darbus“, – sako G. Paluckas. LSDP lyderis teigia, kad skambantys argumentai, kodėl minimalią algą reikia diferencijuoti, yra niekiniai. „Kalbama, kad jaunimui tai būtų tam tikri mainai. Suprask, įgaus patirties, n ...

Modesta Petrauskaitė. Kiek kainuoja balsas?

Modesta Petrauskaitė. Kiek kainuoja balsas?

Lietuvos Vyriausybė kaip reikiant įsilinksmino priešrinkiminėse pinigų taškybose. Kiek anksčiau skyrusi po 200 eurų dotacijos medikų poilsiui Lietuvos turizmo sektoriuje, dabar dar ketina pridėti ir mokytojų poilsiui, tik jau kiek kukliau, po 100 eurų. Skaičiuojama, kad 200 eurų tiksline dotacija pasinaudos apie 50 tūkstančių medikų ir apie 63 tūkstančiai pedagogų, tarp kurių - universitetų ir kolegijų dėstytojai, logopedai, socialiniai pedagogai, darželių auklėtojai, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų pedagogai. Medikams šiai dotacijai skirta 10 milijonų, pedagogams ketinama skirti 6,3 milijono eurų. Dotacija medikams ir pedagogams numatyta siekiant gelbėti šalies turizmo sektorių, o tai reiškia, kad skirtus pinigus pastarieji galės leisti tik apsigyvenant viešbučiuose ir kaimo turizmo sodybose. Tiesa, nei vienam šios lėšos nebus tiesiogiai pervedam ...

Modesta Petrauskaitė: Saldainiukai už mokesčių mokėtojų pinigus

Modesta Petrauskaitė: Saldainiukai už mokesčių mokėtojų pinigus

Seimo nariai, atsiskaitytinai, kiekvieną mėnesį savo parlamentinei veiklai gali išleisti iki 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Tai yra apie 1 tūkstantį eurų. Visų, valstybės apmokamų ir pagal Seimo aprašą, reglamentuojantį Seimo narių parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą, patirtų išlaidų ataskaitos pateikiamos viešai. Šių lėšų pagrįstumą vertina Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Parlamentinei veiklai išleistų lėšų ataskaitos yra viešai pateikiamos LR Seimo internetiniame puslapyje ir visada traukia visuomenės dėmesį. Labiausiai jomis domisi žurnalistai, viešinantys kam ir kokie Seimo nariai leido mokesčių mokėtojų pinigus. Daugiausia pinigų Seimo nariai skiria transporto priemonių eksploatavimui, techninei priežiūrai, remontui, automobilių draudimui. Dalis parlamentinių lėšų naudojama Seimo narių biurams, kompiuterinės technikos eksploatavimui ...

Matas Skamarakas. Palikti „antriems“ metams

Matas Skamarakas. Palikti „antriems“ metams

Prisipažinsiu, taip neramu dar nebuvo nei vienų mokslo metų pradžioje. COVID-19 grėsmė kaip niekada didelė, o matant pastarųjų savaičių tendencijas, labai panašu, jog kaukės ilgainiui bus privalomos ne tik didžiuosiuose prekybos centruose ar renginių metu, tačiau ir mokyklose. Galiausiai, tik laiko klausimas, kada mokykloms teks grįžti prie nuotolinio mokymo. Ar esame tam pasiruošę? Daugelis šalies mokyklų naujuosius mokslo metus pradėjo nespėjusios pasirengti pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas. Tiesą pasakius, ir pati ministerija šią rugsėjo pirmąją pasitiko, nepadariusi privalomų namų darbų. Pedagogams, kurie turės užtikrinti pilnavertį mokymosi procesą, trūksta elementarių priemonių: iki šiol ne visi mokytojai yra aprūpinti darbiniais kompiuteriais ir dirba su savais, kuriems, kaip jau parodė pirmoji koronaviruso sukelta pand ...

Arūnas Dudėnas. Dar negrąžintos atimtos išmokos, o valstybės skola drastiškai didinama

Arūnas Dudėnas. Dar negrąžintos atimtos išmokos, o valstybės skola drastiškai didinama

Per krizę panaikintos specialiosios išmokos, t. y. nukentėjusių asmenų, netekusių maitintojo, už kenksmingas darbo sąlygas ir kitos, kurios žmonėms teisėtai priklauso, negrąžintos iki šiol. O štai valdantieji lengva ranka dalina vienkartines išmokas bene visoms visuomenės grupėms iš skolintų pinigų, kuriuos turės grąžinti mūsų vaikai arba vėl tos pačios visuomenės grupės, kurioms jau buvo neteisėtai nurėžti jų uždirbti pinigai. Dėl 2008 m. ekonominės krizės nukentėjo ne tik pensininkai, bet ir daug kitų pažeidžiamų visuomenės grupių, kuriems skirtos specialiosios išmokos buvo karpomos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovaujamos vyriausybės (finansų ministrė tuo metu buvo I. Šimonytė), neva gelbstint šalies ekonomiką. Gėda. Šitiek metų negavo nuolatinių išmokų, o gaus vienkartinę kompensaciją, visiškai neatitinkančią netektų pinigų. Tik dabar ...

Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Mokytojai veržiasi per langus, ministrės atstatydinimas su trenksmu, uždaromas Vilniaus universitetas, prasti matematikos egzamino rezultatai, pasimetimas ir nepasitenkinimas ugdymo įstaigose karantino metu – švietimo sistemai šie ketveri metai buvo tikrai nelengvi. Ar galima išeitis? Dažnai sakome: Lietuva neturi gausių išteklių – išskyrus savo žmones. Kartais giriamės didžiausiu aukštąją mokyklą pabaigusių nuošimčiu mūsų šalyje tarp ES valstybių narių. Tačiau atsiras, kas primins: pagal mokinių testų rezultatus velkamės Europos uodegoje. Kai broliai estai, latviai ir lenkai – priekyje. Deja, pastarasis rodiklis geriau atspindi mūsų švietimo padėtį. Pašaukimas – gražu ir svarbu. Tačiau tam, kad mokytojas jo neprarastų ir nenusiviltų, jam turi būti ir sudaromos deramos darbo sąlygos, ir tinkamai atlyginama. Giluminiai garsiosios Suomijos švietimo sistemos tyrim ...

Jurgita Šukevičienė. Asfaltas prieš žinias

Jurgita Šukevičienė. Asfaltas prieš žinias

COVID-19 pandemija kaip reikiant supurtė mūsų šalies ugdymo sistemą. Karantino metu įprastas mokymosi procesas persikėlė į virtualią erdvę ir dažnai labiau priminė chaosą nei mokymosi procesą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reaguodama į sveikatos specialistų įspėjimus dėl galimos antros koronaviruso bangos, vėl ruošiasi nuotolinio mokymo procesui, tačiau, akivaizdu, kad tinkamai pasiruošti iki šio rudens nepavyks. Greičiausiai šalyje nėra nei vienos mokyklos, kuri šiandien be jokių techninių trikdžių galėtų organizuoti nuotolinio mokymosi procesą. Geros kompiuterinės technikos (reikalingos nuotolinio ugdymo infrastruktūrai) trūksta ne tik pedagogams, tačiau ir mokiniams. Pastarieji, beje, susiduria ne tik su kompiuterinės technikos stygiumi, tačiau ir ryšio problemomis, kurios neužtikrina kokybiško mokymosi proceso. Jau garsiai kalbama apie tai, kad nemo ...

Close